Lietuvių moterų - rašytojų kūrybos savitumas (analizė)
Ištrauka
Didelė dalis praeities ir dabarties literatūros tekstų priklauso vyrams. Daugumoje jų dominuoja stipriosios lyties atstovai, patriarchalinė vertybių sistema. Gana retai detaliai analizuojamas moters paveikslas, jos vidinis pasaulis ir išgyvenimai. Galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, lietuvių literatūroje sužibėjo rašytojos, kurios skirtingai nei vyrai – daug lyriškesnės, svajingesnės, analizuojančios save, parodančios koks yra gyvenimas moters akimis, jos pačios dvasinis pasaulis. Todėl dažnai teigiama, jog moterų kūryba yra savita. Lietuvių literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė sako, jog „Moterų supratimas, vertinimas, raiška, lyginant su vyrų, nėra priešingi, jie yra kitokie.“ Taigi, kaip iš tikrųjų pasireiškia moterų kūrybos savitumas lietuvių literatūroje? Juk tiek moterys, tiek vyrai vaizduoja tą patį žmogaus gyvenimą, tik moterys „kitaip suklosto prasmes ir reikšmes, atkreipia dėmesį į tai, kas vyrų apeinama, nepastebima, neakcentuojama“.
Turinys
- I. Įžanga.
- II. Dėstymas. Moterų kūryba yra savita.
- 1) Realistinės prozos rašytoja Žemaitė.
- a) Žemaitės kūrybos išskirtinė energija;
- b) Ciklas apsakymų „Laimė nutekėjimo“, apsakymas „Marti“;
- c) Moters paveikslas patriarchalinėje XIXa. pab. – XXa. pr. šeimoje.
- 2) Rašytoja - neoromantikė Šatrijos Ragana.
- a) Šatrijos Raganos kūrybos bruožai, svarbiausi akcentai;
- b) Apysaka „Sename dvare“, mamatės Marijos paveikslas.
- 3) Ryškiausia lakoniškosios novelės atstovė – Bitė Vilimaitė.
- a) B. Vilimaitės kūrinių struktūra;
- b) Novelių temos;
- c) Moterų tipai novelėje „Kada piešime perlinę vištelę?“
- III. Pabaiga.
Reziumė
- Autorius
- katelė
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.89
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Rgp 10, 2015
- Publikuotas
- 2015 m.
- Apimtis
- 2 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų