Ar senuosiuose Lietuvos literatūros tekstuose ryškėjanti laisvės samprata aktuali šiais laikais? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

2 psl. / 869 žod.

Ištrauka

Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija. Šis terminas gali būti taikomas tiek pavieniams rašytiniams kūriniams, tiek ir apimant visus rašytinius viso pasaulio, tam tikros kultūros ar tam tikros epochos kūrinius. Literatūroje visada atsispindi tam tikri to laikmečio išgyvenimai, žmonių patirtys, pasaulėžiūra. Ypač ryškią išliekamąją vertę turi kūriniai, kuriuose nagrinėjama laisvės tema. Lietuvių literatūra – ne išimtis. Mūsų tautai teko patirti daug sunkumų, priespaudą, okupaciją, spaudos draudimą. Šios problemos atsispindi rašytojų kūriniuose, kuriuose pateikiama gili ir plati laisvės samprata. XVI a. raštuose keliama idėja, jog laisvė – didžiausias turtas, tautos egzistavimo pagrindas, jos varomoji jėga, užtikrinanti nenutrūkstamą tautos gyvavimą per amžius. Laisvė senojoje literatūroje siejama su nepriklausomybe nuo priešų, kitų tautų ir svetimšalių, taip pat – laisva kalba ir kultūra. Prabėgus daugybei šimtmečių, atsigręžę į istorinę praeitį ir žvelgdami į ateitį, vėlgi savęs klausiame: ką mums reiškia laisvė? Ar turime laikytis vyravusios senosios laisvės sampratos, ar remtis naujomis, pakitusio pasaulio vertybėmis?


Reziumė

Autorius
escada123
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lap 23, 2015
Apimtis
2 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

„Tai, kad dabar reikalaujama „hepiendų“, liudija pakitusią nuostatą. Mes norime, kad viskas gerai baigtųsi. Duokite mums laimingą pabaigą! Duokite prekę!“ (poetas S. Geda) Ar ši mintis taikytina tik šių dienų literatūrai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Literatūra Rašinys juodra
Literatūra kiekvienam žmogui padeda atrasti dvasines vertybes, susivokti savyje, atrasti didžiausias savo baimes bei gyvenimo džiaugsmus. Deja, šiuolaikinis žmogus nenori pažinti savęs. Jis...