Regiono koloritas: Besarabija

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateikiamas aiškinimas: Besarabija – istorinė sritis Moldavijoje ir Ukrainoje tarp Pruto ir Dniestro upių bei Dunojaus žemupio. Nuo 4-3 amžiaus pr. Kr. čia gyveno dakai, nuo 6a. kėlėsi slavai. 12-13 amžiais priklausė Haličo-Voluinės kunigaikštystei, nuo 14a. vid. – Moldavijos. Besarabijos pavadinimas kildinamas iš Valakijos (jai 14a. pab. priklausė Besarabijos pietinė dalis) valdovų Basarabų dinastijos. XVII a. viduryje Basarabų giminė išnyko, liko tik jų vardu pavadinta žemė Besarabija. Iki 19 amžiaus pr. taip vadinta tik Pruto ir Dniestro tarpupio pietinė dalis – Budžakas. 1512 metais Besarabija pateko Turkijos priklausomybėn, pagal 1812 metų Bukarešto taikos sutartį – Rusijai. 1856-1878 pietinė Besarabijos dalis, o 1918-1940 visa sritis priklausė Rumunijai. 1940 06 ją užėmė SSRS. Vidurinė dalis priskirta sukurtai Moldavijos SSR, šiaurinė ir pietinė apskritys (Izmajilo, Akermano, Chotyno) atiteko Ukrainai.

Besarabija – žemės ūkio kraštas, 80 proc. ploto apdirbama, o iš jo net 72 proc. (2.9ha) skirta grūdinėms kultūroms (kukurūzai, kviečiai, miežiai) ir saulėgrąžoms auginti. Vynuogių ir vaismedžių plantacijos čia taip pat išvystytos, ypač Dniepro slėnyje. Žuvininkystė svarbi pietuose. Remiantis Ukrainos enciklopedija – pramonė menkai išvystyta iki 1950. Besarabijoje apstu archeologinio palikimo: ankstyvųjų epochų piliakalnių ir pilkapių; sienos, pastatytos Romos imperatoriaus Trajano, likučių.