Mano svajonių profesija

Daugelis vaikų, paklaustų, kuo norėtų būti užaugę, ilgai nesvarstydami atsako, kad norėtų tapti gaisrininkais, policininkais, veterinarais (gyvūnėlių daktarais), mokytojomis, balerinomis, daininkėmis ar princesėmis. O aš visą vaikystę gyvenau fantazijų pasaulyje ir nė nenorėjau pagalvoti apie tas nuobodžias profesijas. Gerai, prisipažįstu, kartais ir aš pagalvodavau apie tai, kad esu įvaikinta ir vieną dieną sulauksiu žinios, kad iš tiesų esu kokios nors mažos valstybės princesė, bet ši galimybė niekad nežavėjo manęs taip, kaip įsitikinimas, kad kai man sueis vienuolika, gausiu laišką iš Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos, apie kurią perskaičiau „Hario Poterio“ knygose, ir tada mano gyvenimas taps dideliu nuotykiu, nė iš tolo neprimenančiu pilkos kasdienybės. Bet kol laukiau išsvajotojo laiško, teko pagyventi realybėje. O kas padeda išsivaduoti nuo realybės geriau, jei ne kūryba?