Kokias žmogiškąsias vertybes atspindi lietuvių literatūra? Argumentuokite remdamiesi pavyzdžiais

Jurgio Savickio novelės: „Ad astra“, „Vagis“, „Kova“.

Vienas žymus vokiečių dramaturgas Lesingas yra sakęs: „Pati mažiausia vertybė – tai turtas, pati didžiausia – išmintis“ Iš tiesų pasaulis vis labiau materialėja, viskas pradedama vertinti pinigine prasme. Apie žmogiškąsias vertybes kalbama vis rečiau, ypatingai suaugusiųjų tarpe, tuomet kas yra žmogiškosios vertybės? Užuojauta, bendradarbiavimas, draugiškumas, šypsena, juokas, noras padėti, priklausymo jausmas, rūpestis vienas kitu - visos šios savybės gali būti pavadintos žmogiškosiomis vertybėmis, kurias reikia puoselėti. Iš esmės mes visi su tokiomis vertybėmis gimstame, tik vėliau jas kažkur pametame. Šiandien remdamiesi Jurgio Savickio kūryba norėčiau panagrinėti nekalto vaiko vertybes ir suaugusio žmogaus, kuris savo gyvenime jau patyrė ne tik teigiamų dalykų.

Jurgis Savickis – rašytojas, įteisinęs ironišką kalbėseną, nes iki jo beveik niekas juoko, humoro, ironijos nesiejo su žmogaus egzistencijos problemomis, vertybių kūrimu. Savickis – Vakarų kultūros žmogus, domėjosi menu, daile, teatru. Visą gyvenimą praleido miestuose ir tai labai atsispindi jo kūryboje. Rašytojas laikomas vienu iš moderniosios prozos kūrėjų, jo kūryba išsiskyrė nauja tematika, netikėta menine forma ir stilistika. 1922 m. Berlyne pasirodė pirmasis jo novelių rinkinys „Šventadienio sonetai“, po šešerių metų- antrasis -„Ties aukštu sostu“, o 1951 m. dar vienas rinkinys „Raudoni batukai“. Novelėse vaizduojamas pasaulis gana žiaurus ir negailėstingas, be jokių pagražinimų. Veiksmas vyksta neįprastose vietose, veikėjai atsiduoda aistroms. Jie kompleksuoti, valdomi instinktų, tuščiagarbiai. Ironija, sarkazmas, paradoksas, šokiravimas - svarbūs Savickio kūrybos raiškos bruožai.