Žmogaus prigimties prieštaringumas Lietuvos literatūroje
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra pasakęs: „<...> reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.“ Šie žodžiai parodo, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime turi ieškoti šviesos ir gėrio ir tik tai jam suteiks pilnatvės jausmą. Žmogus yra sukurtas tam, kad į pagalbą pasitelkęs pačias įvairiausias priemones pasiektų savo išsikeltus tikslus ir būtų laimingas. Dažnai yra sakoma, jog gyvenime nėra nieko neįmanomo, kad užtenka tik didelio noro siekiant savo užsibrėžtų tikslų, tačiau ar tai visuomet pasiteisina? Ar žmogus iš tiesų bet kokiomis aplinkybėmis gali išpildyti savo svajones ir būti laimingas? Manau, kad pasaulyje yra daugybė žmonių, kuriems tai nepasiseka, kuriems nepavyksta eiti iki galo, nes būna tiesiog per sunku. Kyla klausimas – kas priverčia žmogų atsisakyti savo svajonės, kas jam pastoja kelią? Atsakymas paprastas: žmogaus prigimtyje glūdi daugybė prieštaringų įsitikinimų, todėl jis ne visuomet geba pasirinkti tą sprendimą, kuris padėtų pasiekti laimę. Įdomu, kaip žmogus jaučiasi, kai jo sieloje tarpusavy kovoja du visiškai skirtingi įsitikinimai. Savo kalboje pristatysiu, kaip lietuvių literatūroje yra vaizduojamas žmogaus prigimties prieštaringumas.
|
Darbo tipas:
|
Dalykas:
|
|
Apimtis:
981 žodžiai (-ų)
|
Lygis:
Mokykla
|
Jums gali būti aktualu
Žmogaus būtis – buvimas kartu su kitais asmenimis, individais, lemia santykį tarp to koks tu [...]
Prigimtis – tai įgimtos savybės. To, kas įgimta – pakeisti negalime , kad ir kaip [...]
Žmogaus prigimties prieštaringumas gana dažnai yra apmąstomos kai kurių lietuvių rašytojų kūryboje, nes žmogus iš [...]
Žmogaus prigimtis paremta nuolatiniais ieškojimais, vertinimais, vidiniais ir išoriniais prieštaravimais. Jausdamas atsakomybę už savo veiksmus [...]
Kaip žmogaus prigimties prieštaringumas atsiskleidžia lietuvių literatūroje?(autoriai: Vincas Mykolaitis Putinas, Justinas Marcinkevičius, Antanas Škėma) Įterptos [...]
Žmogaus būtis – buvimas kartu su kitais asmenimis, individais, lemia santykį tarp to koks turi [...]
Knygos, kurias mes skaitome, mus sudomina arba ne, bet visos kažko moko. Literatūrą galėtume pavadinti [...]
Lietuvių grožinė literatūra dar jauna, pradėta kurti tik XVIII amžiuje. Šioje literatūroje atsispindi tikrasis [...]
Jurgio Savickio novelės: „Ad astra“, „Vagis“, „Kova“. Vienas žymus vokiečių dramaturgas Lesingas yra sakęs: „Pati [...]
Patriotizmas lietuvių literatūroje skleidėsi dideliais siekiais ir užmojais, kuriais norėta ugdyti tėvynės piliečių patriotinę dvasią [...]
Daugelis suvokia, kad laisvė yra galimybė daryti tai, ką nori. Laisvas žmogus pats, niekieno neverčiamas [...]
Visais amžiais literatūra mokė. Perduoti norimą žinutę skaitytojui geriausiai padeda [...]
Gamta visuomet buvo svarbi lietuviui, nes agrarinės kultūros žmogui tai yra pasaulis, kuriame jis gali [...]
Kiekvienas žmogus turi idealų, kurių atkakliai siekia. Žmogaus siekiai priklauso tiek nuo paties žmogaus suformuotų vertybių, tiek [...]
Po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs tarpukaris ir Antrasis pasaulinis karas vadinamas egzistencializmo laikotarpiu. Rašytojai suprato [...]