Humanitariniai mokslai / Literatūra

Darbas lietuvių literatūroje (K. Donelatis, B. Sruoga, A. Škėma)

1 atsiliepimas
Autorius:

„Laimė atitenka tam, kuris daug dirba“,- sakė italų renesanso tapytojas, poetas Leonardas da Vinčis. Darbas jau nuo senų senovės lietuviui buvo labai svarbus, užėmė vieną iš pirmųjų vietų žmogaus vertybių hierarchijoje. Darbštumas, meilė darbui, o ne tinginystė buvo tos savybės, dėl kurių lietuvių tautosakoje vaizduojami mergelė ir bernelis buvo išaukštinami ir vertinami. Ne veltui mūsų tautosaka tokia turtinga darbo dainomis. Jas žmonės dainuodavo šienpjūtėje, rugiapjūtėje, medžiodami, uogaudami, žvejodami ir atlikdami kitus kaimo žmogaus buities darbus. Net iš mūsų patarlių galime suvokti darbo svarbą, juk sakoma: „kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ arba „verkia duonelė tinginio valgoma“. Darbštų žmogų savo kūryboje vaizduoja ir daugelis žymių lietuvos rašytojų, tokių kaip Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga ir Antanas Škėma.

Kristijonas Donelaitis kūrinyje „Metai“ išaukština darbą. „Metai“ tai epinė poema, kuri hegzametru rašyta apie 10 metų. K. Donelaitis vaizduoja būrų gyvenimą, jų drbus, bendravimą tarpusavyje ir su ponais keturiais kalendoriniais metų laikais. Veikėjai poemoje aiškiai suskirstyti į „vėžlybuosius“ ir „nenaudėlius“. „Vėžlybaisiais“ poemoje vadinami dori būrai, visuomet dirbantys, klausantys. Šie būrai poemoje yra pavyzdys, kaip turėtų elgtis ir gyventi doras žmogus. Kūrinyje jie vaizduojami tarsi išminčiai, kurių pavyzdžiu turėtų sekti ir kiti būrai. Visai kitokie nei „vėžlybieji“ vaizduojami „nenaudėliai“. Tai būrai, kurie tinginiauja, nėra darbštūs, jie girtuokliai, triukšmadariai. Šiame kūrinyje labai svarbi darbo tema, o darbštumo svarbą autorius skleidžia „viežlybųjų“ būrų lūpomis. Vienas iš tokių veikėjų – Pričkus. Jis senas, žilas, kaimo seniūnas (šaltyšius), kuris sveikina būrus su darbo pradžia ir varo juos į baudžiavą sakydamas: „Judinkimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus/ Ir nepabūkim, kad išgirsim darganas užiant“. Pričkus senas ir sukaupęs daug patirties bei išminties, todėl būrai juo pasitiki ir klauso. Senasis šaltyšius vertina būtų darbštumą, o tinginius vadina šūdvabaliais. Pričkus pirmojoje kūrinio dalyje „Pavasario linksmybės“ išgirdęs kaip Slunkius skundžiasi: „Ak! Kad būt ilgiau žiema pasilikus/ Ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta“ jį subara ir pamoko sakydamas, kad : „...be triūso Dievs mus išmaitint nežadėjo,/ O tinginiaudami vis ir snausdami sviete netinkam“. Bardamas Slunkių Pričkus ir kitiems būrams primena apie darbo svarbą. Išminčius darb laiko garbe ir giria darbščias moteris sakydamas, kad moterims garbė dirbti, garbė, kad staklės pavasarį trinka, kad audeklėliai nuausti. Teigiami poemos veikėjai tartum skruzdėlės, jie skuba, dirba, joks darbas jiems nėra sunkus ar prastas. Antroje poemos dalyje „Vasaros darbai“ aprašoas mėšlavežio epizodas, iš kurio galime suprasti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui. Pasakojama, kad būrai šiam darbui pulkais susirinko vos prašvitus. Jie net naujus įrankius atsinešė: „viens savo kablį, o kitsai naujutėlę šakę“, naujas vyžas nusipynę ir autus naujus iš drobės pasidarę „visi tekini, kits kitą neigi pranokdami šoko“. Visi skuba ir lekia atlikti paskirtą darbą taip įrodydami, kad yra darbštūs ir net purviniausias darbas jų negąsdina. Šalia teigiamųjų veikėjų vaizduojami neigiamieji „nenaudėliai“, iš kurių pats ryškiausias – Slunkius. Jis pasibaigus žiemai ir artėjant vasaros darbams vis skundžiasi, kad: „darbų naštas nusitvert vėl ragina rengtis/ Ak! Man ašaros į akis jau pradeda trauktis“. Tinginystė – viena iš didžiausių Slunkiaus ydų, darbas jam neteikia džiaugsmo, tai tik didžiulė našta. Šis „nenaudėlis“ mano, kad gyvenime reikia niekur neskubėti ir tausoti save. „Viežlybųjų“ ir Slunkiaus gyvenimo pažiūros yra priešingos. Teigiamieji būrai bando pamokyti Slunkių, tačiau vargu ar nenaudėlis supranta jam skirtas pastabas, nes jam atrodo, kad gyvena teisingai, taip kaip tėvai ir seneliai gyveno. Taigi poemoje išaukštinama darbo reikšmė kuriant teigiamus ir neigiamus personažus bei jų vertybes.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1578 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Skaitytojų atsiliepimai

tik darbą įsigijusių klientų įvertinimai
viskas greita, puiku ir pigu.
, 0000-00-00

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Darbas lietuvių literatūroje (K. Donelatis, B. Sruoga, A. Škėma)
Rašinys Darbas lietuvių literatūroje (K. Donelatis, B. Sruoga, A. Škėma)

„Laimė atitenka tam, kuris daug dirba“,- sakė italų renesanso tapytojas, poetas Leonardas da Vinčis. Darbas [...]

20 amžiaus egzistencinė būsena lietuvių literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga ir B. Krivickas)
Rašinys 20 amžiaus egzistencinė būsena lietuvių literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga ir B. Krivickas)

Individo egzistencija skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis [...]

Tiriamasis darbas „kaip keičiasi požiūris į mokytoją, mokyklą ir mokinį lietuvių literatūroje“
Tyrimas Tiriamasis darbas „kaip keičiasi požiūris į mokytoją, mokyklą ir mokinį lietuvių literatūroje“

Tarybiniais laikais (sovietmečiu) mokyklos stereotipas pasikeitė. Atsirado drąsių rašytojų, kurie, rašydami apie pedagogus ir mokinius [...]

Antanas Škėma –XXa. vidurio rašytojas, katastrofinio modernizmo atstovas lietuvių literatūroje
Konspektas Antanas Škėma –XXa. vidurio rašytojas, katastrofinio modernizmo atstovas lietuvių literatūroje

Kontekstas: Antanas Garšva artimas autoriui, nes abu emigrantai, kūrėjai, dirbantys nemėgstamą darbą.   „Balta drobulė" - [...]

Krikščioniškoji etika Lietuvos Literatūroje (Antanas Škėma ir kt.)
Rašinys Krikščioniškoji etika Lietuvos Literatūroje (Antanas Škėma ir kt.)

Krikščionybės ir etikos ryšį pabrėžia ne tik pačiai krikščioniškajai tradicijai prisklausantys autoriai, bet ir šią [...]

Lietuvos okupacija, išeivio lemtis lietuvių literatūroje (A. Škėma ir kiti)
Rašinys Lietuvos okupacija, išeivio lemtis lietuvių literatūroje (A. Škėma ir kiti)

XX a. vidurio katastrofos suskaidė Lietuvos kultūrą – reikšminga jos dalis plėtojosi svetimose žemėse atsiverdama [...]

Lietuvos okupacija, išeivio lemtis literatūroje (A. Škėma)
Rašinys Lietuvos okupacija, išeivio lemtis literatūroje (A. Škėma)

XX a. vidurio katastrofos suskaidė Lietuvos kultūrą – reikšminga jos dalis plėtojosi svetimose žemėse atsiverdama [...]

Kūrybos autobiografiškumas lietuvių literatūroje (B.Sruoga)
Rašinys Kūrybos autobiografiškumas lietuvių literatūroje (B.Sruoga)

Balys Sruoga yra vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetų, prozininkų, dramaturgų, kritikų, literatūros ir tautosakos tyrėjų [...]

Mylimosios paveikslas lietuvių literatūroje (J. Biliūnas, V. Mykolaitis–Putinas, A. Škėma)
Rašinys Mylimosios paveikslas lietuvių literatūroje (J. Biliūnas, V. Mykolaitis–Putinas, A. Škėma)

Meilė ir pagarba moteriai yra žadinusi ne vieno garsaus Lietuvos rašytojo ir poeto vaizduotę, lemtingai [...]

Išsilaisvinimo-vidinės laisvės tema lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis - Putinas, B. Sruoga, Maironis)
Rašinys Išsilaisvinimo-vidinės laisvės tema lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis - Putinas, B. Sruoga, Maironis)

Laisvė, kaip ir laimė, be praradimų neateina. Štai kodėl laisvės sąvoką visi suprantame skirtingai: kažkam [...]

Lietuvių literatūra - tautos praeities liudytoja (M. Mažvydas, B.Sruoga, S.Nėris)
Rašinys Lietuvių literatūra - tautos praeities liudytoja (M. Mažvydas, B.Sruoga, S.Nėris)

Lietuvių tauta nuo pat pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 metais vienuolio Brunono metraščiuose patyrė labai [...]

Asmens ir jo likimo išbandymas katastrofų laikotarpio literatūroje (Antanas Škėma, Salomėja Nėris, Balys Sruoga)
Rašinys Asmens ir jo likimo išbandymas katastrofų laikotarpio literatūroje (Antanas Škėma, Salomėja Nėris, Balys Sruoga)

  XX-ojo amžiaus vidurio literatūra, kaip ir žmonijos istorinė patirtis, yra ypatinga. Kilus Antrajam pasauliniam [...]

Darbas lietuvių literatūroje
Rašinys Darbas lietuvių literatūroje

Liaudies išmintis byloja – „Darbas žmogų puošia.“ Darbas, jo džiaugsmas ir prasmė žmonių gyvenimuose – gana [...]

 Žmogaus prigimties prieštaringumas Lietuvos literatūroje (B. Sruoga, V. Mykolaitis - Putinas, Šatrijos Ragana)
Rašinys Žmogaus prigimties prieštaringumas Lietuvos literatūroje (B. Sruoga, V. Mykolaitis - Putinas, Šatrijos Ragana)

Žmogaus prigimties prieštaringumas gana dažnai yra apmąstomos kai kurių lietuvių rašytojų kūryboje, nes žmogus iš [...]

Dažniausia meilės samprata Lietuvių literatūroje
Rašinys Dažniausia meilės samprata Lietuvių literatūroje

Tai kalba, paruošta Lietuvių kalbos įskaitai, bet galima taikyti ir kaip rašinio pastraipas. [...]