Salomėja Nėris – XX a. poetė, neoromantikė, romantinės pasaulėjautos kūrėja

Eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“ – karo metų lyrika, priskiriamas XX a. vidurio katastrofų literatūrai.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, poetė kolaboravo su su okupantais, o po metų, naciams okupavus Lietuvą, su sūnumi pasitraukė į Rusijos gilumą –ten gimsta paskutinis rinkinys. Paskutinis poezijos rinkinys sovietinės cenzūros buvo ideologiškai perdirbtas ir pervadintas „Lakštingala negali nečiulbėti“ – šis rinkinys toks, kokio norėjo poetė, išėjo 1994 m. pavadintas „Prie didelio kelio“.

Temos:

• Tėvynės ilgesys, grįžimas į gimtinę.
• Dvasinė būklė žmogaus, kuris nutolo nuo tėvynės.
• Svetima aplinka.
• Atgaila.

Problemos:

• Žmogaus išgyvenimai esant toli nuo namų.

Vertybės:

• Namai, tėvynė.
• Laimė, meilė. (Gimtasis kraštas siejamas su laime ir meile)

Eilėraščių žmogus:

Lyrinis subjektas yra liūdnas, jaučia ilgesį gimtajam kraštui.

kūryba autobiografiška, todėl poezijos žmogus – nostalgiją išgyvenantis lyrinis

herojus,

tėvynė, kaip ir romantikams, suprantama kaip gimtinės gamta;

svajojama grįžti į tėvynė, tačiau abejojama, ar tėvynė subjektą priims – jaučiama kaltė, mėginama atsiprašyti, atgailauti, teisintis („Maironiui“)

rinkinyje aptariama visos kartos tragedija (eil. „Prie didelio kelio“) - buvimas prie didelio kelio – tai mažo žmogaus, mažos tautos situacija vykstant Antrajam pasauliniam karui.