Depresija ir stresas

Daugybė mokslininkų ar net paprastų žmonių laikosi pažiūrų, kad modernus vakarietiškas gyvenimo būdas nepuoselėja geros psichinės sveikatos. Labiausiai nerimą kelia tokios problemos kaip depresija ir stresas, kurios yra pripažintos vienomis didžiausių negalavimų sukėlėjų pasaulyje (ypač vakarų šalyse).

Biomedicininiu požiūriu depresija gali būti emocija, simptomas arba liga. Lengvos depresijos formos kai kuriais atvejais yra laikomos normalia neigiamų emocijų dalimi, kai tuo tarpu klinikinė depresija – psichiatrinė liga. Problema yra ta, kad bėgant metams vis daugėja klinikinės depresijos atvejų. Jos mastai po antrojo pasaulinio karo ypač sparčiai auga JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje. Taip pat pastebėta, kad klinikinė depresija yra diagnozuojama vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Kai kurie tyrimai teigia, kad depresija – antras pagal dažnumą sveikatos sutrikimas po kraujagyslių bei širdies ligų.

Kalbėdami apie stresą žmonės dažniausiai turi omenyje tai, kad jiems sunku susidoroti su keliamais reikalavimais. Vyrauja požiūris, kad žmonės, gyvenantys gerai išsivysčiusioje visuomenėje nuolat susidurdamia su stresu: dirba ilgas darbo valandas, daug laiko praleidžia keliaudami, bando suderinti darbą bei šeimyninį gyvenimą, sunkiai randa laiko poilsiui ar sportui ir dėl to dažnai kenčia nuo tokios įtampos sukeltų ligų. Jungtinės Karalystės sveikatos specialistai sutinka, kad stresas yra viena pagrindinų negalavimo priežasčių.