Kalbos / Potemės 2017

LITERATŪRA 3 potemė. Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas.

0 atsiliepimų
Autorius:

 

Visuomenės trūkumai ypač aiškiai vaizduojami lietuvių literatūroje. Komiški lietuvių literatūros personažai labai gerai parodo būtent lietuvių ydas. Jie su ironija pašiepia šias ydas taip lyg pamokydami, kad taip elgtis negražu ir neteisinga. Šie personažai moko mus pasijuokti iš savo poelgių ir pasitaisyti. Remdamasi konkrečiais kūriniais aptarsiu keletą komiškų lietuvių literatūros personažų ir atskleisiu kokias žmonių ydas rašytojas norėjo parodyti vaizduodamas šiuos personažus.

Labai ryškiai, su ironija ir pabrėžiant komiškus personažų bruožus žmogiškos ydos atskleidžiamos Žemaitės apsakyme ,,Marti“. Ryškiausi „Marčioje“ Vingių paveikslai. Abu senieji Vingiai turi daug bendra: juos sieja panašus požiūris į gyvenimą, jie neturi jokių abejonių, nejaučia sąžinės graužimo. Abu žiūri tik naudos, puikuojasi savo nugyventu ūkiu, apsileidę ir tinginiai. Tačiau jų charakteriai savaip skirtingi.

Vingis – tipiška patriarchalinės šeimos galva, įsitikinęs, kad visi jo turi klausyti ir besąlygiškai vykdyti jo valią. Jo šiurkštumą, nesiskaitymą su šeimyna demonstruoja kiekviena replika: „Tylėk, na!- sušuko vyras.- Tuoj gauni į snukį! Kaip sakau, taip ir bus“.

Vingienė, rodos, turėtų būti tokio vyro užuita, o tuo tarpu ji priešgyniauja, ginčijasi, bet jų abiejų požiūriai į gyvenimą iš tiesų beveik sutampa. Vingienė nemažiau atžari negu vyras, jos pagiežingas balsas nuolat skamba troboje. Apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti švaros ir tvarkos, todėl ir marti, mėgstanti apsigriebti, jai kelia įtarimą. „Man nereik cackų pacackų! Man reik tokios purvabridės kaip ir aš pati“, – šaukia ji, sužinojusi, kad tėvas siūlo Jonukui siųsti piršlius pas Driežo Katrę. 

Vingių neigiamybės tartum koncentruotu pavidalu iškyla sūnaus Jono paveiksle. Rašytoja pirmiausia pateikia jo išorinį portretą: tai „vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“, stambus, aukštas, truputį sulinkęs, „rankos degutuotos, burna kaip sėtuvė, nosis kaip už trečioką agurkas, akys užgriuvusios, galva didžiausia“, apsivilkęs baltiniais, kurie „juodai sudėvėti, šunies neperkandami“. Tą portretą papildo jo pamėgimas bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis miegoti, jo nuolatinis abejingas atsikalbinėjimas.

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis epinėje poemoje “Metai” tarp darnios gamtos ir teigiamų būrų pavaizdavo ir neigiamus personažų paveikslus. Šie personažai taip pat vaizduojami su ironija, komiškai. Kūrinyje visuomenė suskirtyta į tris dalis - “viežlybuosius”, “nenaudėlius” ir ponus. Sugretinus juos aiškiai pastebime, kokios antivertybės būdingos daliai visuomenės. Nusistovėjusios visuomenėje moralės normos “nenaudėliams” neegzistuoja, jie elgiasi taip, kaip buvo išauklėti, kaip jiems patogiau ir geriau. Ryškiausias poemoje nenaudėlis – Slunkius. Jis vadovaujasi savo filosofija ir gyvenimo principais. Pirmoje poemos dalyje - Pavasario linksmybės, pats Slunkius to nesuprasdamas atskleidžia didžiausią savo ydą – tinginystę. Jis liūdi ir baiminasi atėjusio pavasario, nori, kad žiema tęstusi toliau, o jis galėtų kiek nori miegoti. Slunkius nenori atlikinėti jokių darbų ir vis teisinasi, kad dar yra laiko bei vadovaujasi savo filosofija, kurios esmė, kad net ir tas, kuris daug dirba dažnai turi mažiau nei tokie kaip jis pats. Toks gyvenimo būdas jam yra visiškai normalus, nes jį perėmė iš savo tėvo Kubo, o pastarasis iš savo tėvo. Todėl Slunkius taip ir puoselėja tariamas savo šeimos “vertybes”. Iš tinginystės kyla visos kitos personažo nedorybės, tokios kaip girtuoklystė ir nevalyvumas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad abejuose kūriniuose komiškai vaizduojami literatūriniai personažai atskleidžia žmogaus trūkumus, silpnybes. Vaizduodama Vingius, rašytoja pabrėžia jų elgsenos komiškus bruožus, nevengia ironiškų kometarų. Vingiai nežino ir nepripažįsta jokių aukštesnių vertybių, tik materialinę naudą. Atsiskleidžia jų ydos: tinginystė, apsileidimas, sąžinės neturėjimas, nepagarba šeimai ir vienas kitam. Kristijono Donelaičio poemoje vaizduojamo Slunkiaus ydos panašios kaip ir Vingių – tinginystė, nevalyvumas. Tik Slunkiaus dar viena yda yra girtuoklystė. Remiantis minėtais kūriniais galime padaryti išvadą, kad jau tais laikais vyravo bendruomės ydos, kurios išliko aktualios iki šių dienų. Ypač ryški girtuokliavimo ir nepagarbos šeimai ir vienas kitam problema, taip pat tinginystė. Manau, kad knygos, kuriose vyrauja komiški, turintys savų silpnybių personažai yra labai reikalingos. Šios literatūros dėka galime iš šalies pažvelgti į žmogiškus trūkumus, apmąstyti kaip ydas įmanoma pašalinti. Be to, linksmu, nuotaikingu tonu išreikšta kritika ar neigiami komentarai neįžeidžia, bet priverčia susimąstyti.

 

 

 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1144 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Turinys

  • Darbą sudaro pilna literatūros 3 potemė ,,Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas" bei išplėstinis kalbėjimo planas. Panaudotas Žemaitės apsakymas ,,Marti" ir Kristijono Donelaičio poema ,,Metai".
  • Įžanga.
  • Lietuvių literatūroje ypač aiškiai vaizduojami visuomenės trūkumai. Komiški lietuvių literatūros personažai labai gerai parodo būtent lietuvių ydas. Jie su ironija pašiepia šias ydas taip lyg pamokydami, kad taip elgtis negražu ir neteisinga.
  • Dėstymas
  • 1. Žemaitės apsakymas „Marti“.
  • * Vingių paveikslai. Abu senieji Vingiai turi daug bendra: juos sieja panašus požiūris į gyvenimą, jie neturi jokių abejonių, nejaučia sąžinės graužimo. Abu žiūri tik naudos, puikuojasi savo nugyventu ūkiu, apsileidę ir tinginiai. Jų neigiamybės tartum koncentruotu pavidalu iškyla sūnaus Jono paveiksle.
  • * Vingis – tipiška patriarchalinės šeimos galva, įsitikinęs, kad visi jo turi klausyti ir besąlygiškai vykdyti jo valią, jis šiurkštus, nesiskaito su šeimyna.
  • * Vingienė apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti švaros ir tvarkos, visada priešiška marčiai.
  • * Vingių Jonas visiškai išglebęs ir ištižęs, amžinas tinginys ir miegalius, viskam, be valgio ir miego, abejingas. Iš jo užgriuvusių akių nešviečia protas, jo elgesyje pasireiškia tik patys paprasčiausi instinktai.
  • 2. Kristijono Donelaičio poema „Metai“.
  • * Kūrinyje visuomenė suskirtyta į tris dalis - “viežlybuosius”, “nenaudėlius” ir ponus. Sugretinus juos aiškiai pastebime, kokios antivertybės būdingos daliai visuomenės.
  • * Ryškiausias poemoje nenaudėlis – Slunkius. Didžiausia jo yda – tinginystė. Iš tinginystės kyla visos kitos personažo nedorybės, tokios kaip girtuoklystė ir nevalyvumas.
  • Apibendrinimas.
  • Abejuose kūriniuose komiškai vaizduojami literatūriniai personažai atskleidžia žmogaus trūkumus, silpnybes. Vaizduodama Vingius, rašytoja pabrėžia jų elgsenos komiškus bruožus, nevengia ironiškų kometarų. Atsiskleidžia jų ydos: tinginystė, apsileidimas, sąžinės neturėjimas, nepagarba šeimai ir vienas kitam. Kristijono Donelaičio poemoje vaizduojamo Slunkiaus ydos panašios kaip ir Vingių – tinginystė, nevalyvumas. Tik Slunkiaus dar viena yda yra girtuoklystė. Remiantis minėtais kūriniais galime padaryti išvadą, kad jau tais laikais vyravo bendruomės ydos, kurios išliko aktualios iki šių dienų. Ypač ryški girtuokliavimo ir nepagarbos šeimai ir vienas kitam problema, taip pat tinginystė.

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas
Rašinys Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas

            Gėris ir blogis žmoguje, kaip ir visuomenėje, niekuomet nesudaro idealios pusiausvyros. Bendraudami, gyvendami drauge [...]

Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save. Iliustruokite šį teiginį remdamiesi konkrečiais kūriniais
Rašinys Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save. Iliustruokite šį teiginį remdamiesi konkrečiais kūriniais

Jau nuo seno žmogaus santykis su gamta labai glaudus. Gamta žmogui ne tik prieglobstis, maisto [...]

Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia Lietuvių literatūroje
Rašinys Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia Lietuvių literatūroje

Kiek daug žmogaus gyvenime reiškia meilė! Dabartinės lietuvių kalbos žodyne meilė apibrėžiama kaip atsidavimo, prisirišimo [...]

Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, atskleiskite, ko kūriniui suteikia pasakojimas pirmuoju asmeniu. Kada labiau pasitikite pasakotoju: kai kalbama pirmuoju ar trečiuoju asmeniu? Kodėl?
Rašinys Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, atskleiskite, ko kūriniui suteikia pasakojimas pirmuoju asmeniu. Kada labiau pasitikite pasakotoju: kai kalbama pirmuoju ar trečiuoju asmeniu? Kodėl?

Skaitymas įvairių literatūros kūrinių mums atneša daug patirties, gausybę vidinių ižgyvenimų, teigiamų bei negiamų jausmų.

Grožinės literatūros ekranizavimas yra kūrinio žalojimas. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite
Rašinys Grožinės literatūros ekranizavimas yra kūrinio žalojimas. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite

Manau, jog daugelis pritartų mano minčiai, kad knygos turi išliekamąją vertę ir yra labai naudingos [...]

Kokias žmogiškąsias vertybes atspindi lietuvių literatūra? Argumentuokite remdamiesi pavyzdžiais
Rašinys Kokias žmogiškąsias vertybes atspindi lietuvių literatūra? Argumentuokite remdamiesi pavyzdžiais

Jurgio Savickio novelės: „Ad astra“, „Vagis“, „Kova“.    Vienas žymus vokiečių dramaturgas Lesingas yra sakęs: „Pati [...]

Aleksandras Diuma sakė: „Moterys įkvepia mus dideliems darbams,  bet trukdo juos atlikti.“ Remdamiesi XX a. lietuvių literatūros kūriniais  pritarkite šiai minčiai arba paneikite
Rašinys Aleksandras Diuma sakė: „Moterys įkvepia mus dideliems darbams, bet trukdo juos atlikti.“ Remdamiesi XX a. lietuvių literatūros kūriniais pritarkite šiai minčiai arba paneikite

Visais laikais lietuvių literatūroje buvo kuriami įvairūs moterų paveikslai. Ilgą laiką moteris buvo vaizduojama kaip [...]

XX a. vidurio žmogaus patirtys lietuvių literatūroje. Pagrįskite savo teiginius remdamiesi romanu „Dievų miškas“
Rašinys XX a. vidurio žmogaus patirtys lietuvių literatūroje. Pagrįskite savo teiginius remdamiesi romanu „Dievų miškas“

XX a. viduryje visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus Antrajam [...]

Kaip literatūros kūriniuose vaizduojamas senas žmogus? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (K. Donelaitis, J. Biliūnas, Maironis)
Rašinys Kaip literatūros kūriniuose vaizduojamas senas žmogus? Atsakymą pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais (K. Donelaitis, J. Biliūnas, Maironis)

Žmogaus senatvė – tai ramybės, kantrybės, gebėjimo atleisti, mokėjimo palaukti, davimo nieko neprašant ir gebėjimo [...]