LITERATŪRA 3 potemė. Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas.

5 psl. / 1144 žod.
Lietuvių kalbos PUPP 2017 žodžiu literatūros 3 potemė Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas.

Ištrauka

Visuomenės trūkumai ypač aiškiai vaizduojami lietuvių literatūroje. Komiški lietuvių literatūros personažai labai gerai parodo būtent lietuvių ydas. Jie su ironija pašiepia šias ydas taip lyg pamokydami, kad taip elgtis negražu ir neteisinga. Šie personažai moko mus pasijuokti iš savo poelgių ir pasitaisyti. Remdamasi konkrečiais kūriniais aptarsiu keletą komiškų lietuvių literatūros personažų ir atskleisiu kokias žmonių ydas rašytojas norėjo parodyti vaizduodamas šiuos personažus.

Labai ryškiai, su ironija ir pabrėžiant komiškus personažų bruožus žmogiškos ydos atskleidžiamos Žemaitės apsakyme ,,Marti“. Ryškiausi „Marčioje“ Vingių paveikslai. Abu senieji Vingiai turi daug bendra: juos sieja panašus požiūris į gyvenimą, jie neturi jokių abejonių, nejaučia sąžinės graužimo. Abu žiūri tik naudos, puikuojasi savo nugyventu ūkiu, apsileidę ir tinginiai. Tačiau jų charakteriai savaip skirtingi.

Vingis – tipiška patriarchalinės šeimos galva, įsitikinęs, kad visi jo turi klausyti ir besąlygiškai vykdyti jo valią. Jo šiurkštumą, nesiskaitymą su šeimyna demonstruoja kiekviena replika: „Tylėk, na!- sušuko vyras.- Tuoj gauni į snukį! Kaip sakau, taip ir bus“.

Vingienė, rodos, turėtų būti tokio vyro užuita, o tuo tarpu ji priešgyniauja, ginčijasi, bet jų abiejų požiūriai į gyvenimą iš tiesų beveik sutampa. Vingienė nemažiau atžari negu vyras, jos pagiežingas balsas nuolat skamba troboje. Apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti švaros ir tvarkos, todėl ir marti, mėgstanti apsigriebti, jai kelia įtarimą. „Man nereik cackų pacackų! Man reik tokios purvabridės kaip ir aš pati“, – šaukia ji, sužinojusi, kad tėvas siūlo Jonukui siųsti piršlius pas Driežo Katrę.

Vingių neigiamybės tartum koncentruotu pavidalu iškyla sūnaus Jono paveiksle. Rašytoja pirmiausia pateikia jo išorinį portretą: tai „vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“, stambus, aukštas, truputį sulinkęs, „rankos degutuotos, burna kaip sėtuvė, nosis kaip už trečioką agurkas, akys užgriuvusios, galva didžiausia“, apsivilkęs baltiniais, kurie „juodai sudėvėti, šunies neperkandami“. Tą portretą papildo jo pamėgimas bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis miegoti, jo nuolatinis abejingas atsikalbinėjimas.

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis epinėje poemoje “Metai” tarp darnios gamtos ir teigiamų būrų pavaizdavo ir neigiamus personažų paveikslus. Šie personažai taip pat vaizduojami su ironija, komiškai. Kūrinyje visuomenė suskirtyta į tris dalis - “viežlybuosius”, “nenaudėlius” ir ponus. Sugretinus juos aiškiai pastebime, kokios antivertybės būdingos daliai visuomenės. Nusistovėjusios visuomenėje moralės normos “nenaudėliams” neegzistuoja, jie elgiasi taip, kaip buvo išauklėti, kaip jiems patogiau ir geriau. Ryškiausias poemoje nenaudėlis – Slunkius. Jis vadovaujasi savo filosofija ir gyvenimo principais. Pirmoje poemos dalyje - Pavasario linksmybės, pats Slunkius to nesuprasdamas atskleidžia didžiausią savo ydą – tinginystę. Jis liūdi ir baiminasi atėjusio pavasario, nori, kad žiema tęstusi toliau, o jis galėtų kiek nori miegoti. Slunkius nenori atlikinėti jokių darbų ir vis teisinasi, kad dar yra laiko bei vadovaujasi savo filosofija, kurios esmė, kad net ir tas, kuris daug dirba dažnai turi mažiau nei tokie kaip jis pats. Toks gyvenimo būdas jam yra visiškai normalus, nes jį perėmė iš savo tėvo Kubo, o pastarasis iš savo tėvo. Todėl Slunkius taip ir puoselėja tariamas savo šeimos “vertybes”. Iš tinginystės kyla visos kitos personažo nedorybės, tokios kaip girtuoklystė ir nevalyvumas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad abejuose kūriniuose komiškai vaizduojami literatūriniai personažai atskleidžia žmogaus trūkumus, silpnybes. Vaizduodama Vingius, rašytoja pabrėžia jų elgsenos komiškus bruožus, nevengia ironiškų kometarų. Vingiai nežino ir nepripažįsta jokių aukštesnių vertybių, tik materialinę naudą. Atsiskleidžia jų ydos: tinginystė, apsileidimas, sąžinės neturėjimas, nepagarba šeimai ir vienas kitam. Kristijono Donelaičio poemoje vaizduojamo Slunkiaus ydos panašios kaip ir Vingių – tinginystė, nevalyvumas. Tik Slunkiaus dar viena yda yra girtuoklystė. Remiantis minėtais kūriniais galime padaryti išvadą, kad jau tais laikais vyravo bendruomės ydos, kurios išliko aktualios iki šių dienų. Ypač ryški girtuokliavimo ir nepagarbos šeimai ir vienas kitam problema, taip pat tinginystė. Manau, kad knygos, kuriose vyrauja komiški, turintys savų silpnybių personažai yra labai reikalingos. Šios literatūros dėka galime iš šalies pažvelgti į žmogiškus trūkumus, apmąstyti kaip ydas įmanoma pašalinti. Be to, linksmu, nuotaikingu tonu išreikšta kritika ar neigiami komentarai neįžeidžia, bet priverčia susimąstyti.

Turinys

  • Darbą sudaro pilna literatūros 3 potemė ,,Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas" bei išplėstinis kalbėjimo planas. Panaudotas Žemaitės apsakymas ,,Marti" ir Kristijono Donelaičio poema ,,Metai".
  • Įžanga.
  • Lietuvių literatūroje ypač aiškiai vaizduojami visuomenės trūkumai. Komiški lietuvių literatūros personažai labai gerai parodo būtent lietuvių ydas. Jie su ironija pašiepia šias ydas taip lyg pamokydami, kad taip elgtis negražu ir neteisinga.
  • Dėstymas
  • 1. Žemaitės apsakymas „Marti“.
  • * Vingių paveikslai. Abu senieji Vingiai turi daug bendra: juos sieja panašus požiūris į gyvenimą, jie neturi jokių abejonių, nejaučia sąžinės graužimo. Abu žiūri tik naudos, puikuojasi savo nugyventu ūkiu, apsileidę ir tinginiai. Jų neigiamybės tartum koncentruotu pavidalu iškyla sūnaus Jono paveiksle.
  • * Vingis – tipiška patriarchalinės šeimos galva, įsitikinęs, kad visi jo turi klausyti ir besąlygiškai vykdyti jo valią, jis šiurkštus, nesiskaito su šeimyna.
  • * Vingienė apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti švaros ir tvarkos, visada priešiška marčiai.
  • * Vingių Jonas visiškai išglebęs ir ištižęs, amžinas tinginys ir miegalius, viskam, be valgio ir miego, abejingas. Iš jo užgriuvusių akių nešviečia protas, jo elgesyje pasireiškia tik patys paprasčiausi instinktai.
  • 2. Kristijono Donelaičio poema „Metai“.
  • * Kūrinyje visuomenė suskirtyta į tris dalis - “viežlybuosius”, “nenaudėlius” ir ponus. Sugretinus juos aiškiai pastebime, kokios antivertybės būdingos daliai visuomenės.
  • * Ryškiausias poemoje nenaudėlis – Slunkius. Didžiausia jo yda – tinginystė. Iš tinginystės kyla visos kitos personažo nedorybės, tokios kaip girtuoklystė ir nevalyvumas.
  • Apibendrinimas.
  • Abejuose kūriniuose komiškai vaizduojami literatūriniai personažai atskleidžia žmogaus trūkumus, silpnybes. Vaizduodama Vingius, rašytoja pabrėžia jų elgsenos komiškus bruožus, nevengia ironiškų kometarų. Atsiskleidžia jų ydos: tinginystė, apsileidimas, sąžinės neturėjimas, nepagarba šeimai ir vienas kitam. Kristijono Donelaičio poemoje vaizduojamo Slunkiaus ydos panašios kaip ir Vingių – tinginystė, nevalyvumas. Tik Slunkiaus dar viena yda yra girtuoklystė. Remiantis minėtais kūriniais galime padaryti išvadą, kad jau tais laikais vyravo bendruomės ydos, kurios išliko aktualios iki šių dienų. Ypač ryški girtuokliavimo ir nepagarbos šeimai ir vienas kitam problema, taip pat tinginystė.

Reziumė

Autorius
vaidute26
Tipas
Rašinys
Dalykas
Potemės 2017
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Vas 6, 2017
Apimtis
5 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

2017 m 10 kl PUPP Kalbos 1 potemė „Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

Potemės 2017 Rašinys 2017 m. natasa369
2017 m 10 kl PUPP Kalbos 1 potemė „Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių...