Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas

5 psl. / 1128 žod.

Ištrauka

Gėris ir blogis žmoguje, kaip ir visuomenėje, niekuomet nesudaro idealios pusiausvyros. Bendraudami, gyvendami drauge perimame dalį vienas kito savybių. Tuo pat metu ir tam tikras ydas. Visuomenės trūkumai ypač aiškiai vaizduojami lietuvių literatūroje. Komiški lietuvių literatūros personažai labai gerai parodo būtent lietuvių ydas. Jie su ironija pašiepia šias ydas taip lyg pamokydami, kad taip elgtis negražu ir neteisinga. Šie personažai moko mus pasijuokti iš savo poelgių ir pasitaisyti. Remdamasi konkrečiais kūriniais aptarsiu keletą komiškų lietuvių literatūros personažų ir atskleisiu kokias žmonių ydas rašytojas norėjo parodyti vaizduodamas šiuos personažus.

Labai ryškiai, su ironija ir pabrėžiant komiškus personažų bruožus žmogiškos ydos atskleidžiamos Žemaitės apsakyme ,,Marti“. Ryškiausi „Marčioje“ Vingių paveikslai. Abu senieji Vingiai turi daug bendra: juos sieja panašus požiūris į gyvenimą, jie neturi jokių abejonių, nejaučia sąžinės graužimo. Abu žiūri tik naudos, puikuojasi savo nugyventu ūkiu, apsileidę ir tinginiai. Tačiau jų charakteriai savaip skirtingi.

Vingis – tipiška patriarchalinės šeimos galva, įsitikinęs, kad visi jo turi klausyti ir besąlygiškai vykdyti jo valią. Jo šiurkštumą, nesiskaitymą su šeimyna demonstruoja kiekviena replika: „Tylėk, na!- sušuko vyras.- Tuoj gauni į snukį! Kaip sakau, taip ir bus“. Savo neribotą valdžią Vingis demonstruoja ir tokiais visai jo elgsenai būdingais žodžiais: „Mano žemė, mano gyvenimas, mano viskas, turiu valią“. Tačiau Vingis daugiau šūkauja, o iš tikrųjų jokios galios neturi, nes ir žmona, ir sūnus jo ne itin bijo.

Vingienė, rodos, turėtų būti tokio vyro užuita, o tuo tarpu ji priešgyniauja, ginčijasi, bet jų abiejų požiūriai į gyvenimą iš tiesų beveik sutampa. Vingienė nemažiau atžari negu vyras, jos pagiežingas balsas nuolat skamba troboje. Apsileidėlė ir tinginė, ji tiesiog negali pakęsti švaros ir tvarkos, todėl ir marti, mėgstanti apsigriebti, jai kelia įtarimą. „Man nereik cackų pacackų! Man reik tokios purvabridės kaip ir aš pati“, – šaukia ji, sužinojusi, kad tėvas siūlo Jonukui siųsti piršlius pas Driežo Katrę. „Nepaduosiu samčio, nenoriu ponios ant savo galvos, aš nemeilysiu kąsnio iš marčios rankų, to nenoriu, neprašau!” – šaukia Vingienė tarsi nenormali. Iš tiesų dar nė nežinodama, kas ateis, ji jau kovoja už vietą šeimoje. Vyro sudrausminta per daug neprieštarauti bei nesibaiminti nerealios grėsmės („Jonukas ves, gaus paspirtį, ir galėsime gyventi kaip gyvenę”), rimsta, bet daugiau tariamai: „Aš šeimininkausiu, o marti tegul sau būna ant šalies, parsineš sau duonos.” Paskendusi nešvaroje, ji iš savo apsileidimo daro principą – „jei purvų nebraidysi, duonos neėsi“. Santykiuose su Katre Vingienė – tipiška liaudies dainų ar pasakų anyta, kuri visada priešiška marčiai.

Reziumė

Autorius
vaidute26
Tipas
Rašinys
Dalykas
Potemės 2017
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Vas 6, 2017
Apimtis
5 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

2017 m 10 kl PUPP Kalbos 1 potemė „Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

Potemės 2017 Rašinys 2017 m. natasa369
2017 m 10 kl PUPP Kalbos 1 potemė „Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių...