Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

2 psl. / 1437 žod.

Ištrauka

Lietuvoje nuo seno atsirasdavo iškilių asmenybių, kurios darė stiprią įtaką šalies kultūrai, visuomenei ir literatūriniam gyvenimui. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį „asmenybė“ apibrėžia, kaip atskirą žmogų visuomenėję, individą. Iš tikrųjų, į tokios plačios sąvokos rėmus gali tilpti bet koks žmogus – poetas, rašytojas ar kovotojas už Lietuvos ir lietuvių kalbos laisvę. Džonas Kvinsis Adamsas yra pasakęs: „Jei tavo veiksmai įkvepia kitus svajoti daugiau, mokytis daugiau, nuveikti daugiau ir tapti kažkuo didesniu – tuomet tu esi tikras lyderis“. Šiuos žmones ir galima laikyti lyderiais, nes jie, kryptingai dirbdami žmonijos labui, daug kuo prisidėjo prie jos tobulinimo, įkvėpė žmones būti geresniais ir jų poveikis net ir mūsų laikas tebėra vertinamas. Poveikis – tai įtaka, veikimo išvada ir tokių žmonių indėlio į kultūrinį bei visuomenės gyvenimą jokiais būdais negalima pamiršti. Taigi kyla klausimas, kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

XVI a. pab. humanistas Mikalojus Daukša savo knygoje „Postilė“ karštai gynė gimtosios kalbos teises, smerkė jos niekinimą ir apleidimą, ragino žmones savo kalbą mylėti, ja laikytis ir ugdyti. „Postilė“ yra vienas svarbiausių senosios lietuvių raštijos paminklų, tačiau ypač reikšminga yra antroji, lenkų kalba rašyta „Prakalba į malonųjį Skaitytoją“. Tuo metu, po Liublino unijos pasirašymo, kuris vyko 1569 metais, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija buvo sujungta į vieną valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Unija numatė, kad naujoje valstybėje bus vienas valdovas, vienas seimas, bendra užsienio politika. Iš esmės unija garantavo LDK ir Lenkijos lygiateisiškumą, tačiau pastaroji turėjo didesnę įtaką ir greitai nustelbė LDK. Lietuviai lenkų buvo laikomi pagonimis, nemokytais, atsilikusiais, todėl lietuvių bajorija perėmė lenkų kalbą ir papročius. Labai greitai sulenkėjo Lietuvos aukštuomenė, o lietuviška kultūra išsilaikė tik valstiečių sluoksnyje. Toks sulenkėjimas ir savo kalbos bei kultūros išsižadėjimas įkvėpė M. Daukšą parašyti savo prakalbą, kurioje kreipiasi į savo tautiečius ir aiškina jiems savosios kalbos vartojimo svarbą......


Turinys

  • Įžanga -> M. Daukša, "Postile" -> V. Kudirka, "Tautiška giesmė", "Varpas" -> J. Marcinkevičius, "Mažvydas" -> Išvada.

Reziumė

Autorius
gnegnegne
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 24, 2017
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Maironio poveikis lietuvių kultūrai ir visuomenei

Literatūra Rašinys pince18
Maironis – naujosios lietuvių poezijos pradininkas, spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl to vadinamas tautinio atgimimo...