26. Klasikinių tekstų ekranizacijos ir inscenizacijos visuomet permąsto kultūrą, istoriją. Patvirtinkite arba paneikite šią mintį remdamiesi lietuvių literatūros klasikos tekstais ir jų ekranizacijomis ar inscenizacijomis

3 psl. / 930 žod.

Ištrauka

Visų pirma, norėčiau pasakyti, kas yra ekranizacija ir inscenizacija. Pagal DLKŽ (Dabartinės lietuvių kalbos žodyną) ekranizacija yra kino ar televizijos filmas pagal literatūros kūrinį, o inscenizacija – vaidinti pritaikytas prozos ar poezijos kūrinys. Pasak lietuvių kino režisieriaus A. Puipos, „kūrinio ekranizacija ar inscenizacija leidžia sugrįžti prie laiko patikrintų tekstų, pažvelgti į juos kitu žvilgsniu, suvokti jų vietą tautos kultūriniame, istoriniame gyvenime“. Iš tiesų klasika tapusių kūrinių motyvais sukurti filmai ar režisuoti spektakliai visuomet pristato knygos istorinį, kultūrinį kontekstą, vienaip ar kitaip permąsto aktualias to laikotarpio problemas.

Dažnai nutinka taip, kad klasikinių tekstų pristatymai teatruose perteikia tik dalelę tikrojo kūrinio idėjos, o kartais ją netgi modifikuoja, taip iškraipydami teksto istorinę, kultūrinę prasmę. Todėl kyla klausimas: ar klasikinių tekstų ekranizacijos, inscenizacijos permąsto tautos istorinę, kultūrinę patirtį? Mano manymu, taip. Todėl šiandien pristatysiu pasirinktus pavyzdžius, kurie atskleidžia, kuo skiriasi rašytojo kūrinys, nuo jo ekranizacijos ar inscenizacijos, kokie yra privalumai ir trūkumai.

Mano manymu, vienas populiariausių ir savičiausių lietuvių filmų yra „Velnio nuotaka”, kuris sukurtas pagal Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Tai yra pirmasis lietuviškas miuziklas, kuris pasižymi neišpasakytu muzikalumu. Šis miuziklas nėra totali K. Borutos kūrinio kopija. Miuziklo autorius nesiekė visko nukopijuoti, jis atrinko pačius svarbiausius aspektus ir perteikė esminius šio kūrinio bruožus, vertybes žiūrovams.

Rinkdamasis ekranizuoti nacionalinės literatūros legendą, A.Žebriūnas viską puikiai apgalvojo. Jis pasirinko visiškai sąlyginę miuziklo arba roko operos formą ir pernelyg nenutolo nuo knygos, ir sukūrė visai originalų, pirmiausia kinematografinį kūrinį.

Palyginus K. Borutos kūrinį „Baltaragio malūnas“ ir miuziklą „Velnio nuotaka“ galima pasakyti, kad jie šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, miuzikle Pinčuką pririšo prie kryžiaus ir norėjo sudegint, o romane šito nebuvo. Tačiau svarbiausias romano ir miuziklo skirtumas yra tas, kad miuzikle Jurga ir Girdvainis gyvi ir jie yra kartu, o romane jie abu žuvo. Filmas visada perteikia mažiau detalių, aprašymų, vaizdinių priemonių, esančių kūrinyje.

Reziumė

Autorius
pince18
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 9, 2017
Apimtis
3 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Tautosakos tyrinėtoja Bronislava Kerbelytė teigia, kad stebuklinėse pasakose išsamiai apibūdinamas žmogus, jo siekiai ir keliamos amžinos problemos. Patvirtinkite arba paneikite šią mintį remdamiesi 3 – 4 lietuvių liaudies pasakų pavyzdžiais

Literatūra Rašinys eglepuo
Pasakos - tai nuostabūs literatūros kūriniai, kuriuose telpa ir per šimtmečius nusistovėjusi senolių išmintis, ir linksmi vaikiški pokštai, ir dėmesį pritraukiantys nuotykiai. Kartą...