Ar gamtos grožis gali tapti argumentu ir raginimu etiškam elgesiui?

4 psl. / 981 žod.

Ištrauka

Žmogus ir gamta – du neatsiejami dalykai. Nuo seno yra žinoma, kad žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus. Gamta visuomet buvo svarbi lietuviui, nes agrarinės kultūros žmogui tai yra pasaulis, kuriame jis gali rasti prieblobstį, dvasinę ramybę. Tik gamtos pasaulis padėjo ištverti žmogui gyvenimo negandas ir tapo atrama. Turbūt todėl gamta taip dažnai vaizduojama menininkų kūriniuose, o ypatingai ryški romantizmo epochoje. Tačiau tai pastebime ir lietuvių literatūroje, kur gamta dažnai neatsiejama nuo žmogaus, kur ji padeda žmogui tapti etiškam. Ryškiausiai žmogaus ir gamtos ryšį savo kūryboje atskleidė A. Baranauskas ir J. Tumas-Vaižgantas.

Antanas Baranauskas – žymiausias XIX a. vidurio lietuvių poetas. Lietuvių literatūrai „Anykščių šilelis“ – pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį. A. Baranauskas savo poemoje parodė, kaip glaudžiai liaudies žmogaus gyvenimas siejasi su gamta. Ypač lietuviams labai didelę reikšmę turėjo miškai. Vešlios Lietuvos girios buvo dosnios žmogui. Giriose knibždėte knibždėjo žvėrių, žmogus nejutęs nei alkio, nei šalčio. Jos teikė medžiagą pastogei. Miškas lietuvį gynė nuo priešų, jam davė reikalingų gyvenimui dalykų, bet labiausiai miškas veikė lietuvį, jį ramindamas, guosdamas. Iš žmogaus ir miško santykių iškyla senovės lietuvių charakterių dorybės – darbštumas, tvarkingumas, kūrybinis darbas ir laisvės meilė. Miškas žmogų gelbėjęs ne tik buitines reikmes tenkindamas, bet ir karų metais. Marui nusiaubus kraštą, jis ryžęsis didžiulei aukai. Giriose glūdėjo ne tik dideli materialiniai turtai, bet ir liaudies žmogui sunkiai suvokiamos gamtos jėgos. Gamtos reiškiniuose žmogus ieškojo panašumo į save ir pagal savo paveikslą juos sudvasino.


Reziumė

Autorius
pince18
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.59
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 9, 2017
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...

Ar vaikystėje / paauglystėje susiformavęs įprotis rašyti trumpąsias mobiliojo telefono žinutes be skyrybos ženklų, be didžiųjų raidžių, be diakritinių ženklų, vartojant netaisyklingas arba mažai žinomas santrumpas gali pakenkti jaunosios kartos rašymo įgūdžiams? Argumentuotai išsakykite savo požiūrį.

Literatūra Rašinys 2015 m. laukineorchideja
Tai 12-os klasės lietuvių kalbos įskaitos tema (nr. 7) apie netaisyklingų mobiliųjų žinučių įtaką jaunimo raštingumui.