Gailestingumas lietuvių literatūroje

4 psl. / 948 žod.

Ištrauka

Šiuolaikiniame gyvenime tiek nedaug ir reikia - gero žodžio, šypsenos, supratimo, atjautos. Atrodo, pamirštame, kaip reikia paguosti, nuraminti įžeistą ar įskaudintą žmogų. Lietuvių literatūros kūriniuose labai ryškiai paliečiamas gailestis, supratimas ir visavertė užuojauta žmogui. Vaizduodami socialines ir moralines žmonių skriaudas, rašytojai atskleidžia savo personažų dvasingumą, jautrų požiūrį į gyvenimą. Kūriniai priverčia mus susimąstyti: ar būnam mes pakankamai jautrūs ir tyri, ar sugebame sunkioje gyvenimo akimirkoje ištiesti pagalbos ranką kenčiančiam? Šiandien savo kalboje pristatysiu J. Apučio ir J. Biliūną kūrybą, kurioje ryškiausiai yra įžvelgiamas gailesčio motyvas.

J. Bilūnas – naujos kartos rašytojas, realizmo teoretikas lietuvių literatūroje. Jis tęsė G. Petkevičaitės-Bitės, Lazdynų Pelėdos tradicijas, vadovavosi realizmo estetikos principais, pasuko lietuvių literatūrą modernumo link. „Lazda“ – tai lyrinė psichologinė novelė, parašyta 1906 metais Zakopanėje. Ji pavadinta pagal daiktą, tai yra seną obelinę lazdą, kuria prievaizdas Dumbrauckas mušė tėvą. Pavadinimas kalba apie baudžiavos santvarkos esmę: santykiai su mažuoju žmogumi paremti muštro, lazdos principu. Čia galima įžvelgti asmens paniekinimo baudžiaviniame kaime problemą. „Lazdos“ centre – žmogaus išgyvenimų visuma. Juozapas išgyvena dėl jam padarytos skriaudos, tačiau dėl to nesiskundžia. Jo liūdna šypsena leidžia suprasti, kad žaizda širdyje vis dar neužgijusi. Juozapas atleido, tačiau to nepamiršo. Berniukui Dumbrauckas palieka staliuką, lyg atsiprašydamas už tai, kad jį mokydamas elgėsi šiurkščiai, neįstengė su juo užmegzti dvasinio ryšio. Juozapui paliekame lazda – ta pati, kuria buvo mušamas. Prievaizdas galbūt suvokia, kad su Juozapu pasielgė nedorai, tačiau atsiprašyti neišdrįsta, o gal to padaryti neleidžia įgimtas išdidumas ar per daugybę darbo metų susiformavęs charakteris. Iš atsisveikinimo scenos matyti, kad tėvas, kaip ir kiti J. Biliūno kūrinių veikėjai, jautrus. Juozapas atlaidus, bet nepasimetęs. Jis gyvena vadovaudamasis krikščioniškomis vertybėmis (skriaudikui atleidžia), sugeba pakilti virš jam padarytos skriaudos.


Reziumė

Autorius
pince18
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 9, 2017
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

Humanistinės vertybės XX a. lietuvių literatūroje

Literatūra Rašinys pince18
Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių...

Gailestingumas ir atjauta lietuvių literatūroje

Literatūra Rašinys marijolee
Iškiliausias Sovietinio laikotarpio moderinios psichologinės novelės autorius, prozininkas Juozas Aputis rašė apie moralinių normų nepaisymą. Novelėje ,,Autorius ieško išeities‘‘ vaizduojamas smurtas. Storasprandis ir ...

Nereikalingo žmogaus drama lietuvių literatūroje

Literatūra Rašinys 2020 m. pince18
Rašinį Nereikalingo žmogaus drama lietuvių literatūroje sudaro įvadas, dėstymas, kuriame nereikalingo žmogaus tema nagrinėjama Jono Biliūno novelėje „Ubagas“, Jurgio Savickio kūrinyje „Fleita“ bei...