Humanitariniai mokslai / Literatūra

Istorija, kultūra suteikia žmogui savastį, vertę, tapatumo suvokimą. Ką apie tai manote?

0 atsiliepimų
Autorius:

Literatūra išlaisvina žmogų, atveria jam prasmės horizontus. Knyga, kurioje pateikiami kultūros, istorijos įvaizdžiai, stiprina žmogaus sąmonę, ugdo savimonę, per savimonę atrandamas kitų prasmingas buvimas, kuriasi moraliniai gyvenimo pagrindai, modeliuojama žmogiškųjų santykių įvairovė, o aukštesnių simbolinių vertybių atradimas išlaisvina žmogų nuo praktinio pasaulio vergijos. Žmogus kaip kultūros subjektas – tai savimonė, brandi savastis. Šiandien savo kalboje pristatysiu trijų autorių kūrinius – M. Daukšos Postilė, J. Radvano Radviliada , K. Donelaičio Metai, kurie įprasmina tiek kultūros, tiek istorijos aspektus.

Daukša unikalus ne tik dėl savo darbų reikšmės Lietuvos kultūroje, bet ir tuo, jog jo recepcijos faktų aptinkame praėjus porai šimtmečių nuo raštų publikavimo. Netikėtas Daukšos aktualizacijos šuolis liudija tam tikrą kultūros raidos ciklą: renesanso metu Daukšos raštai tampa aktualūs pirmiausiai kaip lietuvių kalbos istorijos faktas, atrama kursimoms bendrinės lietuvių kalbos normoms bei literatūrai tąja bendrine kalba ir kaip vertingas lietuvių kultūros tradicijos dokumentas, galintis sava simboline verte paremti pastangas tų, kurie naujai angažuojasi lietuvių kultūrai ir raštijai. Į Postilę buvo įdėtos dvi paties Daukšos parašytos prakalbos – lotyniškoji prakalba, skirta Daukšos mecenatui ir, autoriaus teigimu, Postilės įkvėpėjui vyskupui Giedraičiui bei lenkiškoji „Prakalba į malonųjų skaitytoją“. Lenkų kalba Daukša kreipėsi į savo tautiečius, kurie dar nebuvo susidūrę su rašytinės lietuvių kalbos tradicija ir savo kasdieniame gyvenime vartojo kitas kalbas. „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ tapo išskirtinės istorinės reikšmės lietuvių tekstu. Jame pirmą kartą LDK literatūros istorijoje buvo apibrėžta tautos samprata. Tauta – tai bendruomenė, kurią vienija teritorija, papročiai ir ta pati kalba. Šia teorija buvo pagrįsta lietuvių kalbos vartosenos ir jos rašytinės tradicijos įgyvendinimo būtinybė. Lietuvoje, kurioje per XVI a. jau buvo įsigalėjusios trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos, buvo nelengva pagrįsti lietuvių kalbos vartojimo būtinybę.  Jis teigė, kad lietuviai, norėdami išlaikyti savo valstybę, lietuvių kalbą turi vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, ja kurti įstatymus, rašyti knygas, mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje matydamas grėsmę tautos identitetui, Daukša pirmasis suprato, kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybės išlikimui. M. Daukša kol kas labiausiai vertinamas kaip lietuvių kalbos puoselėtojas, talentingas literatas ir vertėjas, modernios tautos ir valstybės koncepcijos kūrėjas. M. Daukšos „Postilė“ netelpa vien „kalbos“ ir „literatūros“ rėmuose. Joje sutelkta XVI a. kultūros, religijos, teologijos, Bažnyčios istorijos problematika, kurią turėtų analizuoti atitinkamų sričių specialistai.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1253 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą šiais metais įtrauktos lietuviškos sutartinės. Atskleiskite, ką žinote apie šių dainų unikalumą ir vertę
Rašinys Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą šiais metais įtrauktos lietuviškos sutartinės. Atskleiskite, ką žinote apie šių dainų unikalumą ir vertę

Priminsiu, kad UNESCO – tai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija. Šiai organizacijai priklauso [...]

Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę neigiančią senatvę?
Rašinys Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę neigiančią senatvę?

Grožis - tai nepastoviausias reiškinys pasaulyje, jis keičiasi, transformuojasi lemiamas įvairiausių faktorių. Šis veiksnys [...]

Ką jūs manote apie savanorius – apie besiplečiančią dovanojimo kultūrą, ypač vartojimo kultūros kontekste?
Rašinys Ką jūs manote apie savanorius – apie besiplečiančią dovanojimo kultūrą, ypač vartojimo kultūros kontekste?

Savanoris – tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris be jokio piniginio atlygio dirba visuomenei naudingą [...]

Ką jūs manote apie savanorius – apie besiplečiančią dovanojimo kultūrą, ypač vartojimo kultūros kontekste
Rašinys Ką jūs manote apie savanorius – apie besiplečiančią dovanojimo kultūrą, ypač vartojimo kultūros kontekste

Dar visai neseniai, išgirdęs žodį „savanoris“, pirmiausia pagalvočiau apie savanoriškai tarnaujančiuosius kariuomenėje. Tokia savanorio samprata [...]

Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?
Rašinys Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?

Grožis - tai nepastoviausias reiškinys pasaulyje, jis keičiasi, transformuojasi įtakojamas įvairiausių faktorių. Grožis [...]

Šiandien kalbama apie jaunystės kultą - visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę kultūrinę spaudą?
Rašinys Šiandien kalbama apie jaunystės kultą - visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę kultūrinę spaudą?

Madinga kalbėti apie visą pasaulį apėmusį jaunystės ir grožio kultą. Patogu jį kaltinti dėl savo [...]

Išeivijos diskursas ir tapatybės paieškos, diasporos istorija ir jos kultūra
Referatas Išeivijos diskursas ir tapatybės paieškos, diasporos istorija ir jos kultūra

Terminas diaspora graikiškai reiškiantis „išsisėjimą“ žymi tautos dalį gyvenančią už istorinės žemės ribų. Diasporoje gyvenama [...]