Humanitariniai mokslai / Literatūra

Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti ( M. Daukša ir K. Donelaitis)

0 atsiliepimų
Autorius:

Gimtoji kalba – tai mūsų, lietuvių, vertybė. Ja turime nuolat rūpintis ir puoselėti. Kalba ir jos kultūra svarbi kiekvienam individui. Iš jos galime susidaryti nuomonę apie žmogų, jo išsilavinimą, vertybes. Kalba yra labai svarbi žmogui ir tautai, nes ji padeda tautai išlikti nepriklausomai ir didingai bei apskritai išlikti, netapti kažkieno nuosavybe. Nuo to, kaip žmogus elgiasi, galima pasakyti, kiek ir ar nuoširdžiai jis gerbia savo kalbą. Laimei, lietuvių kalbos istorijoje buvo tokių žmonių, kurie labai gerbė ir mylėjo savo gimtąją kalbą, troško, kad ja kalbėtų visa tauta. Šiandien savo kalboje pristatysiu M. Daukšą ir K. Donelaitį, kurie savo kūryboje išryškino lietuvių kalbos svarbą.
M. Daukša unikalus ne tik dėl savo darbų reikšmės Lietuvos kultūroje, bet ir tuo, jog jo recepcijos faktų aptinkame praėjus porai šimtmečių nuo raštų publikavimo. Netikėtas Daukšos aktualizacijos šuolis liudija tam tikrą kultūros raidos ciklą: renesanso metu Daukšos raštai tampa aktualūs pirmiausiai kaip lietuvių kalbos istorijos faktas, atrama kursimoms bendrinės lietuvių kalbos normoms bei literatūrai tąja bendrine kalba ir kaip vertingas lietuvių kultūros tradicijos dokumentas, galintis sava simboline verte paremti pastangas tų, kurie naujai angažuojasi lietuvių kultūrai ir raštijai. Į Postilę buvo įdėtos dvi paties Daukšos parašytos prakalbos – lotyniškoji prakalba, skirta Daukšos mecenatui ir, autoriaus teigimu, Postilės įkvėpėjui vyskupui Giedraičiui bei lenkiškoji „Prakalba į malonųjų skaitytoją“. Lenkų kalba Daukša kreipėsi į savo tautiečius, kurie dar nebuvo susidūrę su rašytinės lietuvių kalbos tradicija ir savo kasdieniame gyvenime vartojo kitas kalbas. „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ tapo išskirtinės istorinės reikšmės lietuvių tekstu. Jame pirmą kartą LDK literatūros istorijoje buvo apibrėžta tautos samprata. Tauta – tai bendruomenė, kurią vienija teritorija, papročiai ir ta pati kalba. Šia teorija buvo pagrįsta lietuvių kalbos vartosenos ir jos rašytinės tradicijos įgyvendinimo būtinybė. Lietuvoje, kurioje per XVI a. jau buvo įsigalėjusios trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos, buvo nelengva pagrįsti lietuvių kalbos vartojimo būtinybę. Jis teigė, kad lietuviai, norėdami išlaikyti savo valstybę, lietuvių kalbą turi vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, ja kurti įstatymus, rašyti knygas, mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje matydamas grėsmę tautos identitetui, Daukša pirmasis suprato, kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybės išlikimui. M. Daukša kol kas labiausiai vertinamas kaip lietuvių kalbos puoselėtojas, talentingas literatas ir vertėjas, modernios tautos ir valstybės koncepcijos kūrėjas. M. Daukšos „Postilė“ netelpa vien „kalbos“ ir „literatūros“ rėmuose. Joje sutelkta XVI a. kultūros, religijos, teologijos, Bažnyčios istorijos problematika, kurią turėtų analizuoti atitinkamų sričių specialistai.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
975 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Svarbu išsaugoti gimtąją kalbą,nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. (Mikalojus Daukša, Vincas Kudirka,Jonas Mačiulis-Maironis)
Rašinys Svarbu išsaugoti gimtąją kalbą,nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. (Mikalojus Daukša, Vincas Kudirka,Jonas Mačiulis-Maironis)

Gimtoji kalba – tai mūsų, lietuvių, vertybė. Ja turime nuolat rūpintis ir puoselėti. Kalba ir [...]

Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. Argumentuodami patvirtinkite arba paneikite šią mintį
Rašinys Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. Argumentuodami patvirtinkite arba paneikite šią mintį

Kiekvieną dieną mes komunikuojame vieni su kitais įvairiomis priemonėmis tiek verbaline tiek neverbaline kalba. Kaip [...]

Kristijono Donelaičio kūrybą išvertus į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą ji būtų nesuprasta šiuolaikinio lietuvio.  Palaikydami šią poziciją, argumentuotai išsakykite savo nuomonę
Rašinys Kristijono Donelaičio kūrybą išvertus į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą ji būtų nesuprasta šiuolaikinio lietuvio. Palaikydami šią poziciją, argumentuotai išsakykite savo nuomonę

Literatūros tyrinėtoja Dalia Dilytė pripažįsta, kad šiuolaikiniam skaitytojui gali būti sunkiau suprasti Kristijono Donelaičio kūrybą.

Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save. Iliustruokite šį teiginį remdamiesi konkrečiais kūriniais
Rašinys Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save. Iliustruokite šį teiginį remdamiesi konkrečiais kūriniais

Jau nuo seno žmogaus santykis su gamta labai glaudus. Gamta žmogui ne tik prieglobstis, maisto [...]

Lietuvių kalba - tautinio paveldo dalis
Rašinys Lietuvių kalba - tautinio paveldo dalis

Gimtoji kalba – tai neatskiriama tautos dvasinio charakterio dalis. Likimas mums lėmė kalbėti viena archajiškiausių [...]

Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istorija
Referatas Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istorija

Nė viena pasaulietinės literatūros knyga nebuvo tiek kartų perrašoma, verčiama, leidžiama, skaitoma ir tiriama kaip [...]

Pirmoji LDK spausdinta lietuviška knyga ir jos autorius Mikalojus Daukša
Referatas Pirmoji LDK spausdinta lietuviška knyga ir jos autorius Mikalojus Daukša

Žemaičių vyskupijos kanauninkas, lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjas, žymiausias lietuviškosios kontrreformacijos rašytojas. Nėra žinių apie išsimokslinimą [...]

Kodėl lietuvių kalba yra įdomi?
Rašinys Kodėl lietuvių kalba yra įdomi?

Turbūt nesuklysiu pasakydama, jog šiuolaikinė lietuvių visuomenė numoja ranka į lietuvių kalbą. Atrodo, jog žinome [...]

Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais.
Rašinys Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais."

Laikas nestovi vietoje, o kalba irgi nepaliaujamai kinta, nors tai mes dažniausiai nelabai įsisąmoniname. Kalbos [...]