Sakoma, kad kalba greitai parodo, kas esi, koks esi, kuo gyveni. Remdamiesi pavyzdžiais aptarkite, kaip žmogaus kalba atspindi jo gyvenseną ir vidinį pasaulį

Kalba – žmonių tarpusavio bendravimo priemonė. Be jos žmonės negalėtų suprasti vieni kitų, todėl kalba gali atskleisti, koks žmogus yra ir kuo jis gyvena. Vartodamas taisyklingą kalbą, žmogus visuomet atrodo patrauklesnis, labiau išsilavinęs nei tas, kuris vartoja necenzūrinius bei iškraipytus žodžius. Iš vieno sakinio galima suprasti žmogaus vidinį pasaulį, emociją: ar jis liūdnas, laimingas, ar neapsisprendęs.

Lietuvių kalbos iškraipymas tampa labai populiarus tarp dalies jaunimo. Iškraipoma yra ne tik kasdieninė kalba, bet ir vietovardžių, filmų ir daiktų pavadinimai. Taip toks jaunimas siekia parodyti savo išskirtinumą, nepriklausomybę, tačiau kartu parodo ir nebrandumą. Lituanistė Živilė Makauskienė teigia: ,, Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi ,,normalnie”, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai pagarba ir meilė gimtajai kalbai.“ Šių laikų barbarizmai dažnai sudaromi prie rusiško ar angliško žodžio pridėjus lietuvišką galūnę, arba pakeičiant kokio žodžio prasmę (pvz. ištarus žodį gaidys, retas pagalvoja apie naminį gyvūną). Jaunimo naujadarai tampa lyg kokia mada. Juos vartodami paaugliai mano esą verti daugiau dėmesio, jie jaučiasi ,,orginalesni“, ,,kietesni”. Taigi negerbdami savo kalbos – didžiausio mūsų šalies turto nevertiname to kas išskiria mus iš kitų ir daro mus ypatingais.

Kalba parodo ne mūsų socialinę priklausomybę kokiam nors sluoksniui, bet žmogaus išsilavinimą, be abejo, ir jo tautybę. Tik ištaręs žodį žmogus gali būti lengvai apibūdinamas, nes nuo išsilavinimo lygio priklauso žodyno turtingumas, kirčiavimas ir raiškingumas dėstant mintis, žinant ir parenkant tikslesnius žodžius minčiai įgarsinti. Girdint žmogaus vartojamus tam tikrus terminus, žargoną, galima atspėti kuo žmogus užsiima gyvenime, kuo jis domisi, nes kalbos ir atskirų jos sričių pažinimas visuomet atsispindi žmogaus kalboje. Pavyzdžiui, teisininkai labai tiksliai apibūdins įvairius teisinius veiksmus, medikas jam suprantamu terminu įvardins asmens sveikatos negalavimą. Be abejo, žmogaus kalba išduoda jo kilmę bei jo tautybę. Lietuvoje gyvenantys lenkai, rusai ar kitų tautų atstovai kalbėdami lietuviškai turi tam tikrą akcentą, kurį sunku praleisti pro ausis, nes kiekvieno iš mūsų kalbos padargai susiformuoja dar vaikystėje,