Amelie Nothomb knygos „Baimė ir drebėjimas“ recenzija

Pati garsiausia Amelie Nothomb knyga „Baimė ir drebėjimas“ išleista 1999m. Tai istorija apie svetimšalės merginos gyvenimą japonų bendrovėje „Jumamoto“. Belgė Amelie įsidarbina didelėje šios šalies įmonėje. Mergina pasiryžusi rodyti iniciatyvą, sunkiai dirbti, ji trokšta būti reikalinga ir pritapti, pasijusti japone, tačiau neužtenka būti gimus Japonijoje, kad galėtum būti lygiateise japone. Japonijoje apskritai moteriai padaryti karjerą yra gana sunku, Amelie tiesioginei viršininkei Mori Fubuki tam prireikė net septynerių metų, tačiau Amelie nenori laukti tiek laiko, ji nori dirbti dabar! Tačiau ar ji dirba? Ne! Nuo pirmos darbo dienos Amelie gauna nereikšmingas užduotis, kurios neužima daug laiko, taigi ji turi pati sau prisigalvoti užduočių, kad atrodytų dirbanti (pavyzdžiui kiekvieną dieną ji perstumdydavo kalendoriaus žymeklį ant esamos dienos), o kai ji gauna tikrų darbų, ji su jais nesusitvarko (pavyzdžiui kai jai patikima įmonės buhalterija, ji niekaip negali tinkamai visko suskaičiuoti). Amelie pabandžius parodyti iniciatyvą ir padėti kitam bendrovėje dirbančiam darbuotojui japonui, viskas baigiasi pykčiu ir tyčiojimusi iš jos. Galiausiai merginos viršininkė paskiria Amelie patį praščiausią darbą – valyti toletus. "Suaugusi nusprendžiau nepasiduoti didybės manijai ir nutariau japonų įmonėje dirbti vertėja. Deja, tai man buvo pernelyg gerai, ir aš turėjau nulipti hierarchijos laipteliais žemyn ir tapti buhaltere. Bet mano socialinis krytis neturėjo jokių stabdžių. Taigi buvau paskirta į visiško niekio postą. Nelaimei, – ir tai turėjau numatyti, – visiškas niekis man dar buvo pernelyg gerai. Ir tada sulaukiau paskutinio paskyrimo: tapau unitazų valytoja." Taigi galiausiai Amelie jau neturėjo, kur kristi žemyn, tačiau nepasaint to, ji vistiek atsakingai dirbo savo darbą, o galiausiai nusprendė palikti šią įmonę, kas taip pat nėra paprasta Japonijoje. Nutaisiusi nusižeminimo veidą merginą turėjo nueiti ne tik pas savo tiesioginę viršininkę, bet ir pas kitus dar aukštesnes pareigas užimančius žmones, prisimdama visą kaltę sau ir pabrėždama, kad tik ji kalta dėl to, kad nesugeba atlikti jokio naudingo darbo šioje kompanijoje Amelie išeina. Pasibaigus sutarčiai Amelie išeina aukštai pakelta galva, ji supranta, kad yra pranašesnė už daugelį ten dirbančiųjų, nors kai kas ją laiko nevisprote. Ypač jos tiesioginė viršininkė Fubuki, kuri tiesiai šviesiai jai pareiškia, kad ji yra protiškai atsilikusi. Po metų Amelie Nothomb išleidžia savo pirmąjį romaną ir sulaukia laiško iš buvusios viršininkės. Amelia supranta, kad panelė Mori pagaliau pripažino jos pranašumą.