Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokiu priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus,- teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

2 psl. / 1080 žod.

Ištrauka

Kalba – tai ne tik viena svarbiausių bendravimo priemonių, tačiau ir kiekvienos tautos kultūrinis palikimas. Visos šalys turi savo kalbą ir stengiasi ją puoselėti, kitaip rizikuotų prarasti savo istoriją ir tradicijas. Kalba yra neįkainojamas turtas, žmogaus turtas. Ji – pagrindinis bendravimo bei kūrybos šaltinis. Juk net buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių, tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurios negalima nepaisyti. Nuo pačių seniausių laikų, šalys kariauja ir bando užgrobti vis didesnes teritorijas, taip įvairioms tautoms tenka susidurti su problemomis ne tik, kaip išlaikyti savas žemes, bet ir kaip išsaugoti savo gimtąją kalbą, juk be jos nieko brangesnio tauta neturi. Kariai yra tie, kurie gina tautos žemes, o jos kalbą gina – rašytojai, kurie savo kūriniuose geba atskleisti kalbos grožį, mokytojai, kurie neleidžia mažiausiems gyventojams pamiršti savo gimtosios kalbos ir, žinoma, šalies žmonės, kurie privalo mylėti ir tausoti savąją kalbą.

Visais laikais atkakliausi kalbos gynėjai yra rašytojai. Kiekviena šalis didžiuojasi turėdama genialius menininkus, kurie sugeba savo kūriniuose atskleisti gimtosios kalbos grožį. Juk visi raštijos atstovai nuo seniausių laikų yra gerbiami ir mylimi savosios tautos, nes sugeba priversti žmones vertinti savo kultūrą ir tradicijas. Pirmoji knyga kiekvienai tautai reiškia labai daug, nes tai visos kultūros pradžių pradžia, ne išimtis ir lietuvių tauta, kuri iki šių dienų didžiuojasi savo pirmąją lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmu“. Šis kūrinys, kaip tam laikmečiui įprasta, nebuvo skirtas tik bažnyčiai, ši knyga tai kreipinys į visą Lietuvos tautą su noru įkvėpti kalbėti ir skaityti lietuviškai religinius kūrinius. Iš tiesų Martynas Mažvydas buvo itin susirūpinęs lietuvių krikščionišku išprusimu ir nusprendė, jog tikėjimo tiesų kiekviena tauta turi mokytis gimtąja savo kalba ir XVIa. parašęs kūrinį „Katekizmas“ atliko pagrindinę savo misiją – privertė tautą pamiršti pagoniškas tradicijas.


Reziumė

Autorius
martynaka
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 17, 2017
Apimtis
2 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis(kalbininkas G. Subačius), įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys patri
Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra pati gražiausia. Lietuviai didžiuojasi kalbantys ne tik skambia, bet ir viena iš pačių seniausių pasaulyje kalba. Bet...

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...

Slapyvardis - tarsi šriftas ar ženklas, atskleidžiantis kiekvieno autoriaus skirtingus pasirinkimo motyvus ir priežastis‘‘ – teigia žurnalistė Genovaitė Burneikienė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite Lietuvos rašytojų ir (ar) kitų kultūros veikėjo slapyvardžių kilmę ir jų pasirinkimo motyvus.

Literatūra Rašinys 2015 m. gabijacia
Slapyvardis – tai vietoje tikrojo vardo vartojamas sugalvotas asmenvardis. Neretai vienas asmuo naudoja kelis skirtingus slapyvardžius. Jį gali sugalvoti pats asmuo arba draugai,...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys deimantejov
Jau nuo seniausių laikų kalba laikoma kaip – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos kultūros dalis. Kalba yra jos literatūros, kultūros kūrimo priemonė,...

„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, - teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

Literatūra Rašinys 2016 m. justeeand
     „Kalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją- sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi...

„Slapyvardis – tarsi šifras ar ženklas, atskleidžiantis kiekvieno autoriaus skirtingus pasirinkimo motyvus ir priežastis“,– teigia žurnalistė Genovaitė Burneikienė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite Lietuvos rašytojų ir (ar) kitų kultūros veikėjų slapyvardžių kilmę ir jų pasirinkimo motyvus.

Literatūra Rašinys lee123
Lietuviškas terminas „slapyvardis“ yra suprantamas kaip netikras, slaptas ar išgalvotas asmens vardas. Paplitęs bei dažnai vartojamas yra jo tarptautinis sinonimas – „pseudonimas“, turintis...