Šv. Kazimiero portretas

Šventasis Kazimieras – dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Šventasis Kazimieras yra prisimenamas, kaip tobulą išorinę išvaizdą turėjęs dorovingasis. Pamaldusis jaunuolis ir Dievo tarnas Kazimieras buvo vidutinio sudėjimo, turėjo žebenkšties spalvos ar beveik juodus plaukus, buvo beveik juodų akių, tiesios, švelniai rausvos nosies, taisyklingo, dailaus ir oraus veido[1]. Ikonografijoje Šv. Kazimieras paprastai vaizduojamas karališkais rūbais, su Lietuvos didžiojo kunigaikščio mitra ant galvos, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje – lelijas – skaistybės simbolį. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudėtomis ant krūtinės - maldai. Bet ar Šventojo Kazimiero išorinio grožio vaizdavimas atspindi ir jo tikrąjį vidinį grožį?

Viena ryškiausių Kazimiero būdo savybių – dorovingumas, jis buvo dorybės veidrodis – nei pernelyg džiaugdavosi sėkme, nei liūdėdavo dėl nesėkmių. Nuo pat mažumės buvo tikintis, jame gyvavo atrodytų Viešpaties dvasia[2], turbūt todėl užaugo turėdamas ypač didelius vertybinius pamatus. Nors ir augo turtingųjų šeimoje ir jį supo galingi valdovai, jam turtai nerūpėjo, pinigai nebuvo vertybė ir dėl jų niekada nieko pikta nedarė. Valdžios taip pat niekada nesiekė, net tėvui siūlant užimti garbingą sostą, Kazimieras atsisakė, bijodamas prarasti savo sielos taurumą ir tapti materialistu, kuriam rūpėtų vien žemiškieji daiktai.

[1] ANKSTYVIEJI ŠV.KAZIMIERO GYVENIMAI

[2] ANKSTYVIEJI ŠV.KAZIMIERO GYVENIMAI