Praradimas dažno rašytojo kūrybinio įkvėpimo šaltinis

Pagrindinė mintis: sunkus gyvenimas bei vertybių praradimas dažnai paskatina žmogų kurti.

Įžanga: Aleksandras Žarskus ir Algirdas Patackas savo kūrinyje „Virsmų knyga“ rašo: „Tik prarandant sena gimsta nauja kokybė arba, kitaip sakant, praradimas yra naujo būties tarpsnio pradžia.“

Dėstymas:

1. Artimųjų praradimas skatina norą įamžinti jų atminimą, o literatūra išlieka ilgaamžiška metų metus.

a) Šatrijos Raganos šeimos narių bei namų praradimai ­ įkvėpimas, žadinęs atmintį, poreikį grįžti tekstu į pergyventą gyvenimo dalį apysakoje „Sename dvare“.

b) Apysakoje nuolat pabrėžiama atminties tema, o veikėjų paveikslus bei išgyvenimus galima tapatinti su pačios rašytojos aplinka.

c) Artimųjų praradimas atneša ne tik skausmą, bet ir įkvėpimą ieškoti būdų kaip išsaugoti svarbius prisiminimus, o literatūra puikiai atlieka šią paskirtį.

2. Asmens laisvės praradimas įkvepia aiškiai parodyti, kad vidinės laisvės sutvardyti neįmanoma.

a) Rašytojui Baliui Sruogai asmeninės laisvės netekimas, patekus į lagerį, tapo įkvėpimu parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“.

b) Pasakodamas apie lagerio buitį, elgesį su kaliniais, prižiūrėtojus pagrindine atsiminimų vaizdavimo priemone rašytojas renkasi ironiją, kuri jam padėjo išlaikyti sveiką protą.

c) Laisvės apribojimas nesutrukdo laisvai mąstyti, vertinti įvykių ir atvirai apie juos kalbėti, tai kaip tik įkvepia atskleisti tai savo kūryboje.

3. Tėvynės praradimas įkvepia perkainoti vertybes ir tai perduoti kaip pamoką kitiems.

a) Tėvynės praradimą išgyveno lietuvių poetė Salomėja Nėris, kuri savo eilėraščių rinkinyje “Prie didelio kelio” parodo pasikeitusį požiūrį, vertybes.

b) Lyrikoje poetė prabyla lyrinio „aš“ lūpomis ir išsako savo atsiprašymą, atgailauja.

c) Vertybių pokyčius lėmęs tėvynės praradimas, įkvėpė apie juos pranešti kaip priemonę pasitelkiant kūrybą ir paraginti tautiečius nekartoti klaidų.

Pabaiga: praradimų įkvėpta literatūra išlieka ryški, įdomi dėl emocijos tikrumo.