Humanitariniai mokslai / Literatūra

Eilėraščio analizė Naujosios kritikos mokyklos metodu

0 atsiliepimų
Autorius:
  1. Vilniaus gatvėje mėnesiena, kaip senas patefonas,

  2. Be galo pasiilgusiu balsu iš už geltonos upės,

  3. Balsu, it liūdnos priemiesčio siuvėjų iškabos

  4. Ir per ankstyvas šešėliuotas visko nujautimas.

  5. Obelys, nuleidę ant akių mėlynas blakstienas,

  6. Ašarojo soduose pas tvorą.

 

Pirmoje eilėraščio eilutėje (Vilniaus gatvėje mėnesiena, kaip senas patefonas,) minimas konkretus vietovės pavadinimas- Vilnius. Mums, lietuviams, ši vietovė puikiai žinoma, tai skaitant jau pirmąjį žodį veriasi saviti jausmai, kvapai ar spalvos. Man mintyse iškyla Vilniaus senamiesčio vaizdiniai. Čia nėra prisodrinta daiktavardžių ar "kabinamos" ilgos vardijamų objektų grandinės. Ši eilutė atveria ganėtinai siaurą ir konkretų vaizdą. Mėnesiena prilyginama senam patefonui, tad reikia pasitelkt šiek tiek fantazijos, kad atrasti šiuose skirtinguose dalykuose panašumų. Laikas čia nėra akcentuojamas. Nei mėnesis, nei diena neminima, tačiau galima suprasti, kad tai naktis arba vėlus vakaras Vilniaus gatvėje, nes minima mėnesiena. Mėnesiena iškart įlieja gelsvos spalvos. Man mėnesiena asocijuojasi su ramumu, tyla, tuštumu ir vienatve. O žodžiai ,,senas patefonas“ dar sustiprina tą pirmą įspūdį, kad tai senamiesčio gatvelė ir netgi mintyse išplukdo to patefono grojamą muziką. Atrodo lyg mėnulio apšviestos Vilniaus senamiesčio gatvelės rami tyla, į kurią įsiklausius galima išgirsti daugybę garsų, pavyzdžiui, tokių kaip šalimais augančio medžio šlamėjimas, prilyginama patefono muzikai. 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
900 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Prano Vaičaičio eilėraščio analizė naujosios kritikos mokyklos metodu
Tyrimas Prano Vaičaičio eilėraščio analizė naujosios kritikos mokyklos metodu

Pirmoji eilutė: (Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti). Eilėraščio žmogus atvirai tarsi deklaruoja savo siekius. Jis [...]

Bložės eilėraščio „Kopėtėlės“ analizė
Rašinys Bložės eilėraščio „Kopėtėlės“ analizė

Bložės kūrybai būdinga poetinė judėjimo ir nejudamybės samprata. Eilėraštyje „Kopėtėlės“ taip juntamas judėjimas („be skėčio [...]

Šarlio Bodlero eilėraščio „Kelionė į Kiterą“ analizė
Rašinys Šarlio Bodlero eilėraščio „Kelionė į Kiterą“ analizė

Šarlio Bodlero rinkinys „Piktybės gėlės“ yra didžiausias jo kūrybos lobis. Klasikiškos formos jo menas, atidarydamas [...]

Eilėraščio „Skausmo alchemija“ analizė
Rašinys Eilėraščio „Skausmo alchemija“ analizė

Š. Bodlero eilėraščio „Skausmo alchemija“ žmogus yra emocionali asmenybė, nuolat balansuojanti tarp dviejų kraštutinumų – [...]

Eilėraščio „Akordai“ analizė
Rašinys Eilėraščio „Akordai“ analizė

Analizė atlikta pagal suskirstytas eilutes, kurios analizuotos po vieną ir sietos su kūrinio visuma. [...]

Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė
Rašinys Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė

 Maironis – XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių  poetas, priklausęs romantizmo epochai. Maironio  [...]

Eilėraščio „Ašara, - dar tau anksti” analizė
Prezentacija Eilėraščio „Ašara, - dar tau anksti” analizė

—Ašara – tai išraiškos priemonė, jausmų, emocijų atspindys. Vidinio pasaulio nepamatysi, neįsitikinsi jo tikrumu, skaistumu [...]

Salomėjos Nėries eilėraščio ,,Prie didelio kelio
Prezentacija Salomėjos Nėries eilėraščio ,,Prie didelio kelio" analizė

S. Nėris – XXa. pirmosios pusės lyrikė. Ankstyvuosiuose rinkiniuose yra neoromantinei literatūrai būdingų bruožų. Vėlesnėje [...]

Onės Baliukonės eilėraščio
Rašinys Onės Baliukonės eilėraščio "Bokštai" analizė

1996 m. Onė Baliukonė išleido eilėraščių rinkinį „Bokštai“, kuriame ir yra eilėraštis tuo pačiu pavadinimu [...]

Onės Baliukonės eilėraščio
Rašinys Onės Baliukonės eilėraščio "Dabar ir čia" analizė

Baliukonė pristatoma kaip romantizmo tradicijos, simbolistinio tipo kūrėja, kuriai būdingos ezoterinės temos, saviti simboliai, liudijantys [...]

Vinco Mykolaičio - Putino eilėraščio
Rašinys Vinco Mykolaičio - Putino eilėraščio "Margi sakalai" analizė

Eilėraštis „Margi sakalai“ (iš rinkinio „Tarp dviejų aušrų)  įtvirtino simbolistinį V. Mykolaičio-Putino kūrybos periodą. Eilėraštyje [...]

Broniaus Krivicko eilėraščio „Mano dienos nebūtin pasvirę...“ analizė ir interpretacija
Rašinys Broniaus Krivicko eilėraščio „Mano dienos nebūtin pasvirę...“ analizė ir interpretacija

Broniaus Krivicko eilėraščiai – bandymas atskleisti sutrikusio, kryžkelėje atsidūrusio žmogaus būseną totalitarizmo laikotarpiu Europoje. Kaip [...]

Eilėraščio „Lietus“ analizė ir interpretacija
Rašinys Eilėraščio „Lietus“ analizė ir interpretacija

 „Lietus“ – tipiškas Henriko Radausko eilėraštis. Jis atspindi pagrindinius šio poeto kūrybos bruožus, teigiamas vertybes [...]

Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė
Rašinys Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė

Kai kurios H. K. Anderseno pasakos persmelktos gilaus liūdesio (kūdikių, vaikų mirtis, skurdas), ir pabaiga [...]