Lietuvių kalbos teisių gynimas literatūroje

2 psl. / 975 žod.

Ištrauka

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų. Lietuvių kalba yra pripažinta kaip seniausia, indoeuropiečių prokalbė, ji pralenkia visas kitas Europos šalių kalbas savo autentiškumu, garsų grynumu ir nuostabia gramatine struktūra. Tačiau lietuvių kalba dėl spartaus globalizacijos proceso, dėl veržliai besivystančių taikomųjų mokslų ir kiekvieną dieną besikeičiančių technologijų, susiduria su neišvengiamais pokyčiais. Vienas iš tų pokyčių – į gimtąją kalbą vis labiau besiskverbianti anglų kalba. Vyksta santykinis pokytis ir lietuvių kalba laikui bėgant pamažu menkėja, prarasdama sklandumą, raiškumą ir galimybę laisvai ja reikšti mintis bet kuria sudėtingesne tema. Todėl atsiduriama padėtyje, kai asmuo griebiasi anglų kalbos, nes tik šia kalba jis įstengia tiksliau išreikšti savo mintis. Šiandien lietuvių kalba kovoja su anglų kalba ir tai ne pirmasis atvejis. Kovos dėl gimtosios kalbos prasidėjo jau XVI a., pradėjus plisti polonizacijai, vėliau germanizacijai ir rusifikacijai. Bene didžiausiu iššūkiu tapusios lenkų ir rusų kalbos privertė mažą tautą kovoti už tai, ką turi brangiausio – kalbą. Ta kova matyti ir lietuvių literatūroje, kuri neliko istorijos įvykių nuošalyje. Dėl lietuvių kalbos teisių kovojama ne viename lietuvių rašytojų kūrinyje, bet ryškiausiai – Mikalojaus Daukšos, Šatrijos Raganos ir Justino Marcinkevičiaus kūryboje.

Peržengdama tikrovės ribas, kalba apima visą žmogiškąją patirtį. Kalba veikia kaip vienijantis veiksnys, ji padeda suvokti ir įvertinti žmogaus veiklos apraiškas, formuoja asmens tapatybę, buria žmones, padeda puoselėti kultūrinę veiklą. Apie gimtosios kalbos svarbą pirmasis prabilo Mikalojus Daukša. Matydamas grėsmę lietuvių – kaip tautos – identitetui, rašytojas pamokslų rinkinį – „Postilę“ kuria lenkų, lotynų kalbomis, daugiausiai adresuodamas šį veikalą lenkiškai kalbantiems Lietuvos bajorams – įtakingiausiems ir labiausiai sulenkėjusiems to meto luomų atstovams.


Turinys

  • I Lietuvių kalbos padėtis šiandien, grėsmės išnykti. Ateitininko Algio Norvilos įžvalgos.
  • II Lietuvių kalbos teisių gynimas skirtingų laikmečių literatūroje. Lietuvių kalba istorinių įvykių verpete.
  • 1. Baimė dėl lietuvių kalbos išnykimo. Užsienio kalbos skverbimasis į kasdienę kalbą.
  • a. Mikalojaus Daukšos „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ – gimtosios kalbos gynimo manifestas.
  • b. Lietuvių kalba neišnyks. Antanas Smetona : „Kalba praranda namus“.
  • 2. Pastangos išsaugoti lietuvių kalbą spaudos draudimo metais. Knygnešiai.
  • a. Šatrijos Ragana „Sename dvare“
  • 3. Žodžio gyvybės saugojimas sovietinio totalitarizmo sąlygomis.
  • a. Justino Marcinkevičiaus drama „Mažvydas“.
  • III Lietuvių kalba, išsaugojusi ir apgynusi savo teises, vis dar turi dėl ko ir su kuo kovoti.

Reziumė

Autorius
akvilego
Tipas
Rašinys
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Sau 22, 2018
Apimtis
2 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lietuvių kalba: Literatūros srovės

Lietuvių kalba Konspektas 2015 m. besmart
Konspektas lietuvių kalbos pamokoms apie literatūros sroves: literatūros srovės chronologiška tvarka, trumpi jų apibūdinimai, bruožai bei žymiausi kiekvienos srovės kūrėjai. 9 - 12...

Lietuvių kalba: Literatūros rūšys ir žanrai

Lietuvių kalba Paruoštukė 2015 m. besmart
Konspektas/paruoštukė lietuvių kalbos pamokai apie literatūros žanrus (epiką, lyriką ir dramą) ir jų rūšis su trumpais jų apibūdinimais bei kūrinių pavyzdžiais. Darbas aiškus...

Lietuvių kalba: Literatūros terminai

Lietuvių kalba Paruoštukė 2015 m. besmart
Darbe pateikti 130 literatūros terminų ir jų paaiškinimų, reikalingų lietuvių kalbos pamokoms mokykloje. Terminai paryškinti raudona spalva, kūriniai (naudoti kaip pavyzdžiai prie terminų...