Kodėl svarbu turėti viltį?

2 psl. / 521 žod.

Ištrauka

Homo sapiens – žmogus, kuris iš kitų gyvūnų išsiskiria protiniais sugebėjimais, kalba, kultūra ir socialiniais ypatumais. Žmogus – tai individas, sugebantis vadovautis analitiniu protu. Esminis skirtumas tarp mūsų, žmonių, ir gyvūnų yra tas, kad sugebame vadovautis jausmais ir protu, tačiau dažnai proto balsą užgožia širdies balsas. Esame valdomi jausmų ir troškimų. Mums nesvetimas noras keisti save ir aplinką. Dažnai gyvename viltimi, tikėjimu, kad tai, ko laukiame, išsipildys. Ir nors kartais tas laukimas tik priverčia individą kentėti, tačiau dažnai viltis – priežastis būti laimingu. Viltis padeda siekti geresnio gyvenimo ir net padeda išgyventi nežmoniškomis sąlygomis.

Moksliškai įrodyta, jog žmogus be maisto gali išgyventi 3-5 savaites, be vandens – tik 3-5 dienas. Kiek žmogus gali išgyventi su šiek tiek vandens ir maisto, tačiau visiškai nežmoniškomis sąlygomis, niekas neįrodė. Akivaizdu tik tai, kad žmogus netekęs orumo ir savo teisių, yra sunaikinamas dvasiškai. Išgyventi būnant visiškai beteisiu individu, gali padėti tik viltis ir tikėjimas, kad laikui bėgant padėtis gali pasikeisti. Tokią viltį turėjo ir XX a. rašytojas modernistas Balys Sruoga, kuris Antrojo pasaulinio karo metais kartu su kitais intelektualais buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Dirbdamas lagerio raštinėje, Sruoga turėjo prieigą prie slaptų dokumentų, tad rizikuodamas gyvybe rinko medžiagą būsimam romanui. Memuariniame romane „Dievų miškas“ Sruoga atskleidžia civilizacijos sukurtą pragarą, žiaurią vokiečių lagerio tikrovę. Patekus į lagerį per mėnesį tampi klipatų klipata, kuris netekęs dvasinių ir fizinių jėgų, kuris nežino, gyventi ar mirti.


Turinys

  • Rašinyje remiamasi XX a. rašytojo modernisto Balio Sruogos memuariniu romanu „Dievų miškas“ ir XIX – XX a. sandūros psichologinio realizmo atstovo, Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“

Reziumė

Autorius
akvilego
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.59
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 22, 2018
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys deimantejov
Jau nuo seniausių laikų kalba laikoma kaip – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos kultūros dalis. Kalba yra jos literatūros, kultūros kūrimo priemonė,...

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys vytautest
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.“...