“Poezija yra knygos, į kurią tiesiame ranką, kai gera ar liūdna, arba kai nėra kam tos rankos paduoti“, - rašė poetas Marcelijus Martinaitis. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, ką jūs atrandate poezijoje

2 psl. / 736 žod.

Ištrauka

Poezija — tai surimuoti, jausmingi žodžiai, veikiantys stipriai ir netikėtai. Dėl to šie eilėraščiai ilgam išlieka atmintyje. Tad dažnai poezija tampa įkvėpimo šaltiniu kiekvienam, be to, ji gali sužadinti mintis, galbūt pralinksminti ar sugraudinti. Poezijoje aprašoma viskas, kas yra svarbiausia mūsų asmenybėms, kas praturtina ir papildo mūsų kasdieninį gyvenimą– tai meilė gimtam kraštui, begalinis tėvynės ilgesys, grožio atradimas kasdienybėje, pasakiškos tikrovės suvokimas. Apie šiomis temomis pasakoja žymiausi lietuvių poetai, tai S. Nėris ir H. Radauskas. Poetai išreiškia jausmus bei išgyvenimus, kurie yra artimi kiekvienam iš mūsų, bei padeda eilėse atrasti svarbiausius gyvenimiškus dalykus.



Šiuolaikiniame pasaulyje eilėraštis – tai pauzė, galimybė nors trumpam susimąstyti ir pasigrožėti, atrasti tai, ko nepastebime kasdieniniame gyvenime. Apie tai pasakoja lyrinių eilėraščių meistras, modernistas, estetinės poezijos atstovas H. Radauskas. Jo poezijos pagrindiniai tikslai yra atskleisti grožį, perteikti suvokimą apie kitokią, pasakišką tikrovę. Jam grožis – didžiausia vertybė, o gamta – grožio šaltinis, tad nenuostabu, kad H.Radauskas į gamtą žvelgia lyg dailininkas, išgyvena ją. Poetas meną laiko vienintele ir absoliučia vertybe, savo religija, tad ne veltui H. Radauską draugai vadino “menų alkoholiku”. Vienas iš jausmingiausių, daug emocijų perteikiantis H.Radausko kūrinys „Pasaka“. Pasaka - tai simbolis grožio, svajonės, dvasingumo. Eilėraštyje pirmiausia pastebima – poeto kelionė iš tikrovės į pasaką. Pasaulis žiaurus, šaltas, klastingas, jis tyčiojasi iš žmogaus svajonių, jo kančių: “Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą”. Žiauriai tikrovei priešinasi Pasaka, kadangi joje viskas galima. Nusivylęs pasauliu, poetas pasineria į Pasaką: „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu”. Eilėraštyje į Pasaką keliaujama per civilizaciją ir gamtą. Civilizacija gniuždo žmogų, todėl poeto įkvėpimo versmė – gamta.


Reziumė

Autorius
rumbauskaitė
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 11, 2018
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Literatūrologė Brigita Dimavičienė teigia, kad svarbiausias paauglių literatūros tikslas – „sudominti labai reiklų skaitytoją, todėl knygos, kurios kalba su paaugliu jam suprantama kalba, išlieka populiariausios.“ Pagrįskite arba paneikite šią mintį remdamiesi savo skaitytais kūriniais

Literatūra Rašinys sweetdreams
Kiekviena knyga yra naudinga, bet ne visos pritraukia šiuolaikinio jaunimo dėmesį. Norint sudominti reiklų skaitytoją, turi rašyti paaugliui suprantama kalba. Knygose turi...

„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, - teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

Literatūra Rašinys 2016 m. justeeand
     „Kalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją- sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi...

„Poezija yra knygos, į kurias tiesiame ranką, kai gera ar liūdna, arba kai nėra kam tos rankos paduoti“, - rašė poetas Marcelijus Martinaitis. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, ką jūs atrandate poezijoje

Literatūra Rašinys 2016 m. j.m2020
                   Poezija – grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesioginės prasminės kalbos savybės, bet ir estetinės ar keliančios jausmus. Na, o kaip rašė poetas...