Humanitariniai mokslai / Literatūra

XIX amžiaus lietuvių poetinė tradicija Maironio eilėraščiuose

0 atsiliepimų
Autorius:

Didysis lietuvių tautos poetas Jonas Mačiulis-Maironis mūsų literatūrai paliko neišsemiamus lyrinės poezijos klodus, palankią terpę literatūrologiniams tyrinėjimams ir įvairiems prasminiams aiškinimams. Poetas savo eilėraščiuose rėmėsi ankstesniąja dvikalbe Lietuvos literatūra, pats kurdamas tik lietuvių kalba. XIX amžiaus lietuvių poetinės tradicijos tąsa, kitų to meto kūrėjų literatūriniai elementai, pasikartojantys Maironio lyrikoje, kiekvieno tyrėjo savaip suprantami ir aiškinami.


Štai humanitarinių mokslų daktarė Brigita Speičytė straipsnyje ,,Maironio palimpsestas“ Maironio poeziją analizuoja metaforinių prasmių principu, ieško analogijų su kitų XIX amžiaus poetų eilėraščių elementais. Kita lietuvių literatūros tyrėja Aušra Jurgutienė straipsnyje ,,Maironio estetikos antropologiškumas, arba pelikanai kruvinomis krūtinėmis“ didžiojo lietuvių poeto eilėraščius interpretuoja dekonstrukciniu požiūriu – diskusija su tradicija – ir jos darbe atsispindi Maironio poezijos dvilypumas. Taigi čia atsiranda du skirtingi požiūrių taškai, kurių gali būti dar daugiau, nes kiekvienas literatūros tyrinėtojas Maironio poetiniuose tekstuose gali atrasti naujų prasmių. Skaidriame, iš pirmo žvilgsnio paprastame Maironio tekste slypi daugybė galimų interpretacijų. Šiame darbe pateiksiu savąją ir pabandysiu surasti jos sąlyčio taškus su kitais XIX amžiaus lietuvių poetų kūriniais.


Maironio eilėraštį ,,Vilnius“ su Simono Stanevičiaus poetine tradicija jungia neįprasta žvilgsnio situacija. Eilėraštyje ,,Vilnius“ Maironis ragina skaitytoją pažvelgti į Vilniaus, didingą praeitį turinčio miesto, apgaubto tamsos, padėtį. Prarasta garbinga Vilniaus praeitis skaitytoją, kaip tariama, nuliūdina: ,,Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės / Ašara krinta griaudi?“. Šio eilėraščio pagrindinė figūra – pasakotojas – vysto nebylų dialogą su pašnekovu, regi Vilniaus miestą jo akimis, tarytum rodo, kas vyksta su Vilniumi, kaip vėliau tamsa pasitraukia ir pateka aušra. Kiek kitaip žvilgsnis reiškiamas Stanevičiaus ,,Šlovėje žemaičių“. Čia pats pasakotojas sako: ,,Mačiau Vilnių, šaunų miestą <...>“. Vilniaus šlovę ir praeitį jis vertina vien savo akimis. Tik eilėraščio pabaigoje šimtabalsio garso pavidalu pasakotojas prabyla žmonėms, galima manyti, jog ir skaitytojui: ,,Veizdėk, sviete nusiminęs! / Kas ten šiaurėj atsitiko, / Lietuvos senos giminės / Pražuvime sveikos liko“. Taip siekiama padaryti didesnį įspūdį, atkreipti žmonių dėmesį į krašto atsparumą visoms negandoms ir nepalaužiamą didybę.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1222 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Turinys

  • Maironio poezijos aptarimas straipsniuose
  • Maironio eilėraščio „Vilnius“ aptarimas
  • Mitinė tematika Maironio kūryboje
  • Kelionės motyvas
  • Maironio ir Antano Baranausko kūrybos sąsaja
  • Romantinis praeities vaizdavimas
  • Nakties motyvai Maironio kūryboje

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
XIX a. lietuvių poetinė tradicija Maironio eilėraščiuose
Rašinys XIX a. lietuvių poetinė tradicija Maironio eilėraščiuose

Maironis – lietuvių poezijos kaitos bei atskaitos taškas – iki jo poetinis žodis jau buvo [...]

Kuo H. Radausko eilėraščiai panašūs ir kuo skiriasi nuo romantinės, simbolistinės, neoromantinės lietuvių poezijos tradicijos? (S. Nėris, J. Aistis, V.M. Putinas, Maironis)
Rašinys Kuo H. Radausko eilėraščiai panašūs ir kuo skiriasi nuo romantinės, simbolistinės, neoromantinės lietuvių poezijos tradicijos? (S. Nėris, J. Aistis, V.M. Putinas, Maironis)

Henrikas Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų.  Gimė 1910 metais, neoromantizmo gyvavimo laikotarpiu. Tačiau [...]

Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė
Rašinys Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė

Kai kurios H. K. Anderseno pasakos persmelktos gilaus liūdesio (kūdikių, vaikų mirtis, skurdas), ir pabaiga [...]

Pristatykite kelis lietuvių literatūros klasikų eilėraščius, tapusius dainomis. Paaiškinkite, kuriuo metu ir kodėl šie eilėraščiai virto dainomis
Rašinys Pristatykite kelis lietuvių literatūros klasikų eilėraščius, tapusius dainomis. Paaiškinkite, kuriuo metu ir kodėl šie eilėraščiai virto dainomis

Maironio, S. Nėries bei Justino Marcinkevičiaus dauguma eilėraščių virto dainomis, nes būtent šie poetai sugebėjo [...]

Tarybų Lietuvos rašytojai ir poetai
Referatas Tarybų Lietuvos rašytojai ir poetai

Akivaizdu, kad pokario metais rašytojai, nepaisant jų ideologinių įsitikinimų nebuvo tikrieji literatūrinio [...]

Lietuva Maironio lyrikoje
Rašinys Lietuva Maironio lyrikoje

Kiekvienas šios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra didžiausias mūsų lyrinis poetas, mano nuomone, nė nedvejojęs [...]

Meilės atspindžiai Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“
Rašinys Meilės atspindžiai Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“

Juozas Rainys – pagrindinis Maironio „Jaunosios Lietuvos“ veikėjas, Lietuvos patriotas, visą savo gyvenimą skyręs Tėvynei.

Lietuvos masonų organizacijos modeliai XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje
Referatas Lietuvos masonų organizacijos modeliai XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje

Masonų organizacijos pamatinė struktūrinė dalis buvo draugija, kitaip vadinama lože. Be to, kad ložė yra [...]

Lietuva Maironio ir J. Aisčio poezijoje
Rašinys Lietuva Maironio ir J. Aisčio poezijoje

 Rašytojai Jonas Aistis ir Jonas Mačiulis, mums visiems gerai žinomas kaip Maironis, savo poezijoje mėgo [...]

Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė
Rašinys Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė

 Maironis – XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių  poetas, priklausęs romantizmo epochai. Maironio  [...]

J. Vaičiūnaitės eilėraščio „Žiemos lietus“ interpretacija
Rašinys J. Vaičiūnaitės eilėraščio „Žiemos lietus“ interpretacija

J.Vaičiūnaitė – XX a. antros pusės lietuvių poetė. Ji dažnai vadinama miesto poete, meilės lyrike.

Lietuva Maironio, J. Marcinkevičiaus ir B. Brazdžionio kūryboje
Rašinys Lietuva Maironio, J. Marcinkevičiaus ir B. Brazdžionio kūryboje

Tėvynė – tai meilės, vienybės ir grožio simbolis, žmogaus gyvenimo pradžia ir prasmė. Ypatingą reikšmę [...]

XX amžiaus lietuvių literatūra –  tragiškos istorinės patirties liudytoja
Rašinys XX amžiaus lietuvių literatūra – tragiškos istorinės patirties liudytoja

Savo kraštą žmogus pažįsta rašytinių šaltinių pagalba. Juose sutelpa žmogaus patirtis, nuoskaudos ir išgyvenimai. Tai [...]