Humanitariniai mokslai / Literatūra

Istorija, mitas ir kultūra Maironio poemose „Lietuva“ bei „Tarp skausmų į garbę“

0 atsiliepimų
Autorius:

Pirmasis didesnės apimties Jono Mačiulio-Maironio kūrinys buvo poema ,,Lietuva“. Jos rankraštį 1888 m., baigęs mokslus Kaune, Maironis įteikė vyskupui Antanui Baranauskui. Deja, ši ,,Anykščių šilelio“ autoriui dedikuota poema taip ir liko neišspausdinta. Humanitarinių mokslų daktarė Brigita Speičytė savo straipsnyje ,,Maironio palimpsestas“ teigia, jog savo poema ,,Lietuva“ Maironis ,,sukūrė sau tarsi poetinę „kanvą“ – kultūrinį Lietuvos reljefą“. Ir iš tiesų – šiame kūrinyje gausu tautinių motyvų, lietuvių kasdienio gyvenimo elementų, tipiško lietuvio charakterio pagal regionus aprašymų. Be to, čia yra daug istorinę atmintį įprasminančių dalykų. Na, o poema ,,Tarp skausmų į garbę“, kurią Maironis laikė savo pirmąja knyga, skatinančia reikštis tautiškumą, taip pat įdomi savo istoriniais bei kultūriniais aspektais. Taigi savo darbe aptarsiu minėtose dviejose Maironio poemose randamus kultūrinius bei  istorinius motyvus ir pamėginsiu įžvelgti šių kūrinių sąsajas su mitologija.

Poemą ,,Lietuva“ Maironis pradeda kreipiniu į ,,tėvynės tėvą“ Antaną Baranauską. Prisimenami Baranausko nuopelnai tėvynei, švietėjiška veikla: ,,Giliu mokslu šarvuotas, / Pirmas stojai į karę; / Tavo įkvėptas protas / Akis broliams atdarė“. Šio kūrinio pradžioje džiaugiamasi aktyvia Baranausko kultūrine veikla, darbais, randančiais atgarsį tautos istorijoje: ,,Tenai gieda lietuvė / Dūmas Tavo, Tėveli! / Kelias broliai pražuvę / Skaito Tavo ,,Šilelį“! Šiomis eilutėmis Maironis teigia, jog lietuvių poetinė kultūra neatskiriama nuo Baranausko ir jo kūrinių, turinčių išliekamąją vertę. Juos skaitydavo anksčiau, skaito dabar ir skaitys vėliau dar daugybė kartų. Poemoje ,,Lietuva“ taip pat minima kita didi asmenybė – tautos literatūrinės kultūros atstovas Kristijonas Donelaitis ir jo,,Metai“ bei švietėjiškos spaudos leidiniai: ,,Aušra“, ,,Šviesa“, ,,Varpas“. Tautinę savimonę žadinantys rašytiniai tekstai lietuvio yra vertinami: ,,Pradalgę plačią tenai išvaręs, / Lietuvis savo laikraštį skaito“. Poemos ,,Tarp skausmų į garbę“ pradžia siejama su senųjų laikų ir garsaus Lietuvos vardo nostalgija ir viltimi, kad tėvynė dar ,,atbus“: ,,Atbusi, brangiausia tėvyne! / Jau kilsnoji sparnus <...>“. Toliau seka daugiau ženklų, bylojančių apie Lietuvos tautinį atgimimą: atėjęs pavasaris, sumanymas išleisti ,,Varpą“, sukurti himną, literatūriniai bei kultūriniai užmojai (,,Prižadinkim Lietuvą mūsų!“). Čia pat galima paminėti, kad poemoje ,,Tarp skausmų į garbę‘‘ Donelaitis lyginamas su pirmuoju Europos poetu Homeru.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1645 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadiniai teiginiai
  • Kreipimasis į Antaną Baranauską
  • Sąsajos su kultūra
  • Kraštovaizdžio elementai
  • Krikščioniška tradicija
  • Istoriniai motyvai
  • Požiūris į lietuvius

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Lietuvos ir Italijos žiniasklaidos kultūros: tarp pliuralizmo ir koncentracijos
Referatas Lietuvos ir Italijos žiniasklaidos kultūros: tarp pliuralizmo ir koncentracijos

Žiniasklaidos laisvė, įvairovė bei teikiamos informacijos patikimumas visada buvo ir bus svarbūs kriterijai, norint apibrėžti [...]

Meilės atspindžiai Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“
Rašinys Meilės atspindžiai Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“

Juozas Rainys – pagrindinis Maironio „Jaunosios Lietuvos“ veikėjas, Lietuvos patriotas, visą savo gyvenimą skyręs Tėvynei.

Maironio poveikis lietuvių kultūrai ir visuomenei
Rašinys Maironio poveikis lietuvių kultūrai ir visuomenei

Maironis – naujosios lietuvių poezijos pradininkas, spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to [...]

Istorinė Lietuvos respublikos prezidentūra – Kauno kultūros centras
Praktikos ataskaita Istorinė Lietuvos respublikos prezidentūra – Kauno kultūros centras

Šio darbo pagrindinis tikslas yra atskleisti istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros, kaip unikalaus kultūrinio objekto, svarbą [...]