Nostalgiška kelionė į praeitį literatūros kūriniuose

Gyvenimas yra kupinas kelionių. Tos kelionės - ne tik skrydžiai į egzotiškiausius pasaulio kampelius ar ramybe alsuojančius kurortus, bet ir dvasinės kelionės atgal į praeitį. Kelionės į praeitį nukelia žmogų į įsimintiniausius, gražiausius ir įspūdingiausius įvykius jo gyvenime, priverčia pasijusti laimingu, nusišypsoti, nusijuokti, o kartais – nubraukti ne vieną ašarą. Tokios kelionės ne vienam sukelia nostalgiją, kuri ir liūdina, ir džiugina, ir graudina jautrią širdį. Kalbant apie literatūros pasaulį, ne vienas garsus rašytojas bei poetas savo kūriniuose mėgo atkreipti dėmesį į praeities detales, nukelti ne vieną skaitytoją į pagrindinių veikėjų prisiminimus. Vienas garsiausių Lietuvos išeivijos rašytojų Marius Katiliškis – ne tik tradicinio gamtos ar Lietuvos kaimo, jo buities ir tradicijų aprašymo mėgėjas, bet ir gaivališkos žmogaus prigimties, egzistencinių problemų sprendimo ir aistros kupinų meilės istorijų kūrėjas. Neoromantikui nesvetima aistros ir meilės tema, susipynusi tiek su dabartimi, tiek su praeities šešėliais atsispindi dar sovietinėje Lietuvoje išleistame romane „Miškais ateina Ruduo“. Kūrinyje dėmesys skiriamas ne tik žmogaus susitapatinimui su gamta ar ūkininkų kasdienybei, bet ir didžiausią intrigą sukeliančiam meilės trikampiui.