Viduramžių herojus ir jo idealai

2 psl. / 897 žod.

Ištrauka

Išgirdus žodį „riteris“, daugelis, tikriausiai nuskrieja mintimis į viduramžius, kuriuos gali tik įsivaizduoti, skaitydami išlikusius pasakojimus, herojinius epus, galvoje iškyla didingų pilių vaizdas, vyrai, besimosuojantys ilgais, aštriais kalavijais ir krauju paženklinti didingi mūšiai. V-XVI amžiuje Europoje kilmingi feodalai, kurių pagrindinis darbas buvo numalšinti sukilimus, vykti į kryžiaus žygius, buvo vadinami riteriais. Po įšventinimo, kuris vykdavo jiems sulaukus 21-erių, riteriai privalėjo laikytis tokių nuostatų kaip ištikimybė Dievui, savo valdovui ir išrinktajai damai, bebaimiška drąsa ir labiau už viską vertinama garbė.

Kad riteris galėtų vykdyti jam skirtas pareigas, jis turėjo puoselėti ištikimybę. Krikščionys riteriai pirmiausia buvo atsidavę tarnystei Dievui. Viduramžiuose Dievas buvo laikomas pasaulio kūrėju, grožio, šviesos ir gėrio šaltiniu, todėl riteriai ne tik patys tarnavo Bažnyčiai, bet ir skleidė krikščionybės dvasią visame pasaulyje, o kitatikius, nepriėmusius krikščionybės, žemino, smerkė, bandė priversti tapti Dievo tarnais. Garsiausiame išlikusiame herojiniame viduramžių prancūzų epe „Rolando giesmė“ prancūzai, Karolio Didžiojo kariauna, kovoja mūšiuose su pagonimis, bando juos priversti priimti krikščionybę : „Tad kirskim nekrikštus, kiek leidžia jėgos,

Kad gražios giesmės apie mus skambėtų!

Neteisūs jie, o teisūs mes prieš Dievą.“ Taip pat riteriai buvo ištikimi ir savo vadui, paisė jo sprendimų, prireikus už juos galėjo atiduoti gyvybę. „Rolando giesmėje“ Rolandas, Karolio Didžiojo ištikimiausias vasalas, yra patikimas jo draugas ir už valdovą jam ne gėda padėti galvą. Be tarnystės Dievui ir valdovui, riteris turėjo būti ištikimas savo išrinktajai damai. Nors riterio priedermė buvo patarnauti visoms moterims, jo širdis priklausė tik vienai- tai, kuri buvo vadinama riterio širdies dama. Jono Aisčio, Liūdnojo Vaizdo Riterio, eilėraštyje „Persevalis“ , parašytame jau šiais laikais, 1933 m., vaizduojamas riteris, liūdnas, vienišas ir atsiskyręs, geliama širdimi, nes jo mylimoji pamynė jo jausmus. Čia pasirodo riterio ištikimybė, nes jis myli ją vienintelę, kitų ieškoti nebando, kartoja savo damos vardą ir sielojasi dėl nelaimingos meilės. Būtent tokia riterio ištikimybė tiek Dievui, tiek valdovui ir damai buvo laikoma riterystės idealu.


Reziumė

Autorius
aqua963
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 2, 2018
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Jono Radvano herojinis epas „Radviliada“

Literatūra Rašinys dompativa
Motiejaus Srijkovskio pirmoje spausdintoje Lietuvos istorijoje, trumpai vadinamojoje „Kronika“ (1582), apgailestaujama, kad „mūsų, sarmatų, ypač lietuvių, žemaičių ir rusų“, karinės pergalės ir didvyriški...