Kodėl šiuolaikinės Lietuvos žmogus turi žinoti ATR istoriją?

Daugelis lietuvių, paklaustų apie ATR istoriją, geriausiu atveju įvardytų pagrindinius faktus – tris ATR padalijimus, T. Kosčiuškos sukilimą, gal net gegužės 3 d. konstituciją. Tačiau retas sugebėtų nurodyti Baroko ar Apšvietos idėjų poveikį veiksniams, kurie lėmė šiuos įvykius. Geriau pagalvojus, ar to tikrai reikia? Kodėl šiuolaikinės Lietuvos žmogus turi žinoti ATR istoriją?

Baroko epocha, kurios atsiradimą Lietuvoje paskatino katalikų bažnyčios veikla bei Europos kultūros procesų poveikis, truko šiek tiek daugiau nei amžių. Šios pasaulėžiūros žmogui žemiškasis gyvenimas atrodė laikinas, gausus kančių, jis tikėjo, kad tikrasis gyvenimas prasideda po mirties. Toks mąstymas atspindėjo ATR užklupusias bėdas. Visų pirma, po 1569 m. tarp dviejų valstybių – Lenkijos ir Lietuvos - pasirašytos Liublino unijos, LDK susidūrė su tarptautinėmis problemomis. Zigmantas Vaza buvo ne tik ATR valdovas, bet ir Švedijos karalius, tačiau priešinantis jo dėdei Karoliui IX, buvo nuverstas. Vazų dinastijos ginčas dėl karūnos virto Švedijos ir ATR karu. Pagrindinė finansinė ir karinė našta teko LDK, Lenkijos bajorai nenoriai mokėdavo mokesčius, jų kariuomenė tik simboliškai dalyvavo karo veiksmuose. Santykiai su Rusija XVII a. viduryje taip pat pašlijo - prarastas Smolenskas, ATR prasidėjo maištai, užimtas Vilnius. Karai su Rusijai ir Švedija tęsėsi iki pat XVIII a. Be viso to, smuko Lenkijos – Lietuvos valstybės ūkis – nuvertėjo pinigai, mažėjo žemės ūkio produktų, silpnėjo miestai, siautė karai, badas, epidemijos. Taip pat reiškėsi kultūros nuosmukis – plito prietarai, nepakantumas kitoms religijoms, nyko senoji LDK visuomenės ideologinių vertybių sistema.