Šiandien Lietuva pagal Jungtinių Tautų organizacijos statistiką pasaulyje užima 44-47 vietas. Ar tai sėkmė, ar nesėkmė?

2 psl. / 773 žod.

Ištrauka

Dvi sovietinės okupacijos, daugybė sukrėtimų visuomenei, žodžio laisvės varžymas, skatinami įskundimai, melagystės, vienoks elgesys, kitoks mąstymas, nuolatinis deficitas – baisūs faktoriai, po kurių, atrodo, kiekvienai valstybei atsistatyti nebūtų lengva. Tačiau šiuo metu Lietuva pasaulio statistikoje pirmaujančio ketvirčio pabaigoje. Sėkmė ar nesėkmė?

Visą sovietų valdymo laikotarpį Lietuvoje vyravo planinė ekonomika, tad visa nuosavybė priklausė valstybei. Antrą kartą okupavus Lietuvą sovietams nebuvo sunku viską perimti į savo rankas - po Antrojo pasaulinio karo privačių verslininkų Lietuvoje beveik neliko. Iš pradžių visas dėmesys buvo skiriamas sunkiosios pramonės vystymui, kadangi SSRS buvo suinteresuota plėsti karinę pramonę. Plataus vartojimo prekių pramonė buvo užmiršta, todėl žmonėm trūko maisto ir kasdienių buities prekių. Į valdžią atėjus N. Chruščiovui pagaliau buvo pradėta sparčiau vystyti lengvąją ir maisto pramonę. Pagal pagaminamų žemės ūkio produktų kiekį vienam gyventojui Lietuva buvo viena iš pirmųjų visoje Sovietų Sąjungoje. Tačiau tai neišsprendė maisto trūkumo gyventojams, nes didžioji dalis pagamintos produkcijos buvo skiriama didesniems SSRS miestams. Mano močiutė pasakoja, kad bet kur mieste pamačius ilgą eilę žmonių, nedvejodama pati atsistodavo į ją, o vaikus siųsdavo arčiau, pažiūrėti ką parduoda, nes trūko visko, ką dabar, jei tik turi pinigų, gali įsigyti be jokių apribojimų. Tėtis taip pat visada sako, kad pinigų sovietmečiu netrūko, trūko tik prekių. Žinoma, dėl tokios netvarkos, įsivyravo korupcija, vagystės ir kitos sunkai gyjančios „žaizdos“, dėl kurių Lietuvoje turime didelių problemų iki pat šiol. Tiesą pasakius, sunku net įsivaizduoti, kad tai buvo taip neseniai ir kad net savo aplinkoje turiu gyvų pavyzdžių. Viską apibendrinus, aiškiai matoma, kad antroji SSRS okupacija lėmė smarkų Lietuvos ekonomikos smukimą ir tai jaučiama iki pat šiol, praėjus 26 metams po nepriklausomybės atgavimo, nes tai buvo santvarka be ateities.

Reziumė

Autorius
ieva574
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 26, 2018
Apimtis
2 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Tautosakos tyrinėtoja Bronislava Kerbelytė teigia, kad stebuklinėse pasakose išsamiai apibūdinamas žmogus, jo siekiai ir keliamos amžinos problemos. Patvirtinkite arba paneikite šią mintį remdamiesi 3 – 4 lietuvių liaudies pasakų pavyzdžiais

Literatūra Rašinys eglepuo
Pasakos - tai nuostabūs literatūros kūriniai, kuriuose telpa ir per šimtmečius nusistovėjusi senolių išmintis, ir linksmi vaikiški pokštai, ir dėmesį pritraukiantys nuotykiai. Kartą...

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys vytautest
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.“...

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“,– prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys 2019 m. dofkanas
Kalba – be galo svarbi mūsų šalies istorijos ir kultūros dalis. Kiekvienas gali didžiuotis galėdamas kalbėti gimtąja kalba, ją puoselėti, bei saugoti. Gimtoji...