Kūrėjo talentas – likimo dovana ar prakeiksmas?
Ištrauka
Meno žmonės neretai yra jautrios prigimties. Dramatizmas, desperatiškumas – tai jiems būdingos būsenos. Žmonės, turintys, V. Mykolaičio – Putino žodžiais kalbant, „Dievo kibirkštį“, jaučia giliau, nes yra apdovanoti turtingu dvasiniu pasauliu. Tačiau tokia dovana turi savo kainą – talentingas asmuo dažnai jaučiasi vienišas, nesuprastas ir tai išgyvena skausmingai. Tad kūrėjo talentas – likimo dovana ar prakeiksmas?
Meniškos sielos žmogus dažnai nepritampa, jaučiasi svetimas, nes į pasaulį žvelgia kūrėjo akimis. Neretai tai tampa vidinio disonanso priežastimi. Toks žmogus ieško kompromisinės išeities, tačiau galiausiai supranta, kad pragmatiškame pasaulyje dvasingam žmogui išgyventi nelengva. Pasaulio tuštybės pajauta, vienišumo jausmas verčia rezignuoti. Žmogus linkęs pasiduoti likimui, kai neberanda gyvenimo prasmės. Vienas žymiausių XX a. vidurio modernistų, ironijos meistras, diplomatas Jurgis Savickis išgyveno panašią situaciją. Išvykęs į Prancūziją kaip diplomatas dėl politinių ir istorinių priežasčių į Lietuvą negrįžo. Rašytojo kūryba oficialiosios kritikos nelabai vertinama, todėl jis vadintas „savu nepritapėliu“. Amžininkų teigimu, nors J. Savickis, pasižymėjęs nuoširdumu, natūralumu, atrodė sąmojingas ir linksmas, dažnai jautėsi vienišas, išgyveno dėl šeimos, likusios Lietuvoje, likimo. Jo novelėje „Fleita“ taip pat vaizduojamas tragiškas menininko, fleitininko Žiogo, likimas. Aštuoniolika metų grojęs orkestre Žiogas sužino, kad daugiau groti fleita nebegalės, jam tai uždraudžia gydytojas. Be abejo, tai sukrečia menininką. Miestietis apsigyvena pas gimines Viksvas kaime. Tačiau nepraktiško būdo kaimiečiams materialiai nenaudingas žmogus atstumiamas, nes yra nereikalingas, negeba prisitaikyti prie provincialaus gyvenimo būdo. Pabandęs groti kaimo kapeloje Žiogas nusivilia – jam toji muzika atrodė šventvagiškai darkoma. Iš seklyčios į tvankią, suodiną gryčią perkeltas svečias jaučiasi svetimas. Mirtis vaizduojama kaip vienintelė išeitis tame šaltame, svetimame pasaulyje. Mirštantis paskutinį kartą fleita grojantis Žiogas palyginamas su tarakonu – tarsi taip būtų praradęs savo žmogiškąją vertę, tapęs parazituojančiu vabzdžiu.
Reziumė
- Autorius
- povilas321
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.89
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Rgp 3, 2018
- Publikuotas
- "Informacijos neturime"
- Apimtis
- 2 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų