Žuvys. Esė

Ar kada jautėte hipnotizuojančią akvariumo galią? Ar buvote didžiuliame okeanariume, kuriame patys jautėtės lyg akvariume, nes iš visų pusių juda, lekia, raitosi ir skrodžia vandenį įvairiausių formų, dydžių ir spalvų žuvys? Gal tokią akimirką klausimas „ar žuvys sapnuoja sapnus“ tampa nebe juokingas, o įgauna prasmę, kurią ne iš karto galima įžvelgti? Tai klausimas ir trumpas fragmentas iš Wernerio Herzogo filmo The Bad Lieutenant: Port of Call New Orleans. Tačiau būtent šis fragmentas ir paskatino paieškoti bendrų sąsajų tarp kino režisieriaus Herzogo ir filosofo Alphonso Lingio, tarp filmo Grizzly Man ir knygos Pavojingos emocijos.

Tad vis tik, kas bendro tarp Herzogo ir Lingio? Pirma, kas ateina į galvą, – frazė, kad gyvūnų ir žmonių pasauliai yra du skirtingi pasauliai ir bet koks žmogaus susitapatinimas su gyvūnu yra neįmanomas, o bandymai tai daryti tėra nepagarba gyvūnui. Filme Grizzly Man matomas Aleutų muziejaus direktorius Svenas Haakansonas sako, kad žmogus neturi lįsti į lokių teritoriją, nes jo elgesys, lyg jis pats būtų lokys, – tai didžiausia nepagarba lokiui ir jo esybei. Lingis savo tekstuose taip pat aiškiai pasisako apie žmogaus ir gyvūnų tapatinimą: „Betgi mes nesiekiam susitapatinti su kitu gyvūnu. Juo labiau netapatiname gyvūno su žmogumi.“ Čia natūraliai kyla klausimas, kas galėtų tapti tiltu tarp šių dviejų skirtingų pasaulių? Algis Mickūnas viename straipsnyje rašo, jog „Lingis nesiekia atskleisti bendrųjų principų, nes jis supranta daiktą savaime kaip ‘štai šį’ absoliučiai vienintelį visame kosmose individą, kurio negali paaiškinti jokie teoriniai viską nulemiančias priežastis atskleidžiantys voratinkliai. Toks neišaiškinamas, bet įdėmiai patiriamas ir aprašomas daiktas, žmogus, gentis, paukštis, medis, saulėlydis, tema byloja savaime suprantama ‘nekalta kalba’“. Būtent išgirsti bei įsiklausyti į „nekaltą kalbą“ ir yra tas tiltas tarp dviejų skirtingų pasaulių, kurie yra taip arti vienas kito; kartais jie susiliečia ir tada įvyksta įdomūs, filosofo dėmesio verti dalykai.