Humanitariniai mokslai / Literatūra

Šeimos santykių vaizdavimas lietuvių literatūroje

0 atsiliepimų
Autorius:

Savo kalbą norėčiau pradėti citata iš Šventojo rašto, kur sakoma: ,,Negera žmogui būti vienam...". Šią mintį taip pat patvirtina ir graikų filosofas Aristotelis, sakydamas, kad „žmogus yra socialinė būtybė“ - t.y. patenkinti savo poreikius jis gali tik tarp panašių į save. Tik būdamas sistemos dalis, žmogus patiria jausmą, kad kažkam priklauso, tik čia jis gali gauti dėmesį, palaikymą, emocinį kontaktą, ir, manau akivaizdu, kad svarbiausia žmonių grupė, kuriai turi ir nori priklausyti žmogus, tai šeima. Būtent šeima – tiek ta, kurioje asmuo auga, tiek ta, kurią sukuria užaugęs, asocijuojasi su jaukumu, šiluma, pasitikėjimu. Šeima gali paskatinti naujai veiklai, suteikti palaikymo ir jėgų sunkiais gyvenimo etapais. Lietuvių literatūroje šią temą nagrinėjo ir savaip ją interpretavo išties nemažai įvairių epochų bei literatūros krypčių atstovų, tačiau kone labiausiai dėmesys santykiams šeimoje yra akcentuojamas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ ir J. Tumo–Vaižganto kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“.

Visų pirma, norėčiau aptarti santykių šeimoje temą XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios lietuvių idealistinės romantinės pajautos rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos kūryboje. Kaip leidžia teigti apysakos „Sename dvare“ lyrinė įžanga ir pabaiga, rašytoja tarsi norėjo sugrįžti į prarastą aukso amžių – savo vaikystę, kai augo laiminga su seserimi ir broliais, su mylinčiu tėvu, kurio anksti neteko, ir brangia motina. Pasakojimas kuriamas daugiausia iš aštuonmetės mergaitės Irutės perspektyvos, tačiau į tekstą taip pat įsiterpia jos motinos Marijos, vadinamos „mamate“, dienoraštiniai užrašai. Apysaka neturi vientiso siužeto - jos kompozicija organizuojama ne pagal fabulą, o pagal emocinius impulsus. XX a. pirmųjų dešimtmečių lietuvių prozai rašyt ne pagal svarbių įvykių diktuojamą logiką, o pasiduodant jausmui, užplūstančiam pamačius rožę ar kitokį daiktą buvo naujovė. Šiuo unikaliu pasakojimo būdu vaizduojama Žemaitijos bajorų šeima – jautri, subtilios dvasios, aukštesnių aspiracijų, skambinanti Šopeno kūrinius, besidominti lietuvių tautiniu atgimimu,  Marija, jos praktiškas, į dvaro ūkį susitelkęs vyras Liudvikas ir trys jų vaikai.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1494 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Šeimos santykiai lietuvių literatūroje
Rašinys Šeimos santykiai lietuvių literatūroje

       Šeima - svarbiausioji vaikų ugdymo institucija, svarbiausia mikroaplinka, kurioje, vykdoma vaikų socializacija, svarbiausias veiksnys [...]

Šeimos vertybės lietuvių literatūroje
Rašinys Šeimos vertybės lietuvių literatūroje

Visuomenėje vykstantys pokyčiai daro įtaką šeimai, todėl pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje didėja dėmesys jai. Giminystės ryšiai [...]

Šeimos reikšmė žmogui lietuvių literatūroje
Rašinys Šeimos reikšmė žmogui lietuvių literatūroje

Šventajame Rašte yra rašoma: „Negera žmogui būti vienam...“ O namai ir yra ta vieta, kur [...]

Moters vaizdavimas  lietuvių literatūroje
Rašinys Moters vaizdavimas lietuvių literatūroje

Visais laikais buvo kuriamas moters įvaizdis. Ypač literatūroje moterims buvo sukuriamas vaizdingas jų paveikslas. [...]

Skaudžių patirčių vaizdavimas lietuvių literatūroje
Konspektas Skaudžių patirčių vaizdavimas lietuvių literatūroje

Darbe yra surinka informacija apie literatūros kūrinius, kuriais galima remtis / vadovautis, siekiant pagrįsti savo [...]

Žmogiškųjų ydų vaizdavimas lietuvių literatūroje
Rašinys Žmogiškųjų ydų vaizdavimas lietuvių literatūroje

Nuo pat civilizacijos susikūrimo religija, kultūra ir pati socialinė santvarka žmogų iš esmės apibrėžė kaip [...]

Istorinių asmenybių vaizdavimas lietuvių literatūroje
Rašinys Istorinių asmenybių vaizdavimas lietuvių literatūroje

Daugelis rašytojų savo dėmesį skiria Lietuvos valstybės istorijos nagrinėjimui, jos žymiausių istorinių veikėjų aprašymams, jų [...]

Prezentacija apie gamtos ir žmogaus santykį lietuvių literatūroje
Prezentacija Prezentacija apie gamtos ir žmogaus santykį lietuvių literatūroje

Darbas atspindi pokytį tarp žmogaus ir gamtos. Bėgantis laikas, besikeičianti visuomenė suformuoja naują požiūrį į [...]

Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje
Rašinys Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje

Visais laikais, daugybė lietuvių autorių savo kūryboje aprašydavo ne tik ypatingas, kitokias ir retai paprasto [...]

Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje
Rašinys Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje

Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis)         Visais laikais, daugybė lietuvių [...]

Žmogiškųjų ydų vaizdavimas lietuvių literatūroje (Donelaitis, Savickis, Katiliškis)
Rašinys Žmogiškųjų ydų vaizdavimas lietuvių literatūroje (Donelaitis, Savickis, Katiliškis)

Yda - tai bloga ypatybė, trūkumas. Žmogaus ydų gali būti įvairių – tai tinginystė, girtuokliavimas [...]

Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje
Rašinys Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje

Šiandien kalbėsiu tema: „Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje“. Būtent tokią temą mane paskatino pasirinkti [...]

Tėvo ir vaiko santykiai lietuvių literatūroje. Kokį poveikį jie daro vaikui?
Rašinys Tėvo ir vaiko santykiai lietuvių literatūroje. Kokį poveikį jie daro vaikui?

Grožinės literatūros vaidmuo neišmatuojamas. Skaitomų kūrinių suvokimas ypač didelę įtaką daro jauno žmogaus asmenybės formavimuisi.

Šeimos svarba lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)
Rašinys Šeimos svarba lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)

„Geri tėvai savo vaikams suteikia ir šaknis, ir sparnus. Šaknis – tam, kad vaikai visada [...]