Ką žmogui reiškia gimtosios tautos išsižadėjimas?

2 psl. / 734 žod.

Ištrauka

Šiandien per televiziją, radiją ar net mokykloje dažnai diskutuojama apie emigrantus. Jauni žmonės keliasi į kitas užsienio šalis, tikėdamiesi pasiekti geresnę karjerą, rasti geriau apmokamą darbą. Neretas iš jų visam laikui pasilieka kitoje šalyje, sukuria ten šeimas, tad nieko keisto, kad metams bėgant, mūsų tautiečiai pamiršta savo gimtą kalbą, dažniau ima vartoti svetimąją, o lietuvių vaikai gimę ne tėvų gimtinėje, nebemoka savo kalbos, papročių. Mano nuomone, tai didelis praradimas ne tik tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, tačiau ir pačiam žmogui. Tad ką konkrečiam žmogui ar tautai reiškia gimtosios kalbos užmiršimas, išsižadėjimas?

                             Pirmiausia, žmogus, išsižadėjęs kalbos, išsižada ir senelių, tėvų perduotų tradicijų, savitumo.  Apie tai rašė ir XVI amžiuje gyvenęs lietuvių kunigas, švietėjas ir vienas iš lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojus Daukša Prakalboje į malonųjį skaitytoją. Būtent jis minėjo, jog kiekvienai tautai labai svarbu yra turėti tris įgimtus dalykus: tėvų žemę, papročius ir kalbą. Visais laikais žmonės kalbėjo, rūpinosi ir gražino savo gimtą kalbą. Jis taip pat teigė, jog kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikinus kalbą, sunaikinsi ir santaiką, vienybę ir gerovę. Aš visiškai sutinku su šiais Mikalojaus Daukšos žodžiais, kadangi būtent kalba vienija mūsų tautą. Juk pačios gražiausios lietuvių tautos dainos skamba ne kokia svetima, bet lietuvių kalba, kiekvieną rytą einant gatve su aplinkiniais sveikinamės būtent mūsų gimtąja lietuvių kalba.


Reziumė

Autorius
gedvinas
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 29, 2019
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai