Japonijos rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas turėtų bent po vieną knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“

2 psl. / 821 žod.

Ištrauka

Šiais laikais vaikai skaito vis mažiau knygų, nežinodami jų svarbos. Skaitydami knygas žmonės plečia savo akiratį, atranda kažko naujo, mokosi iš kitų žmonių klaidų, pavyzdžiui, nesutarimų. Juk nesutarimai gali būti šeimoje, tarp draugų, jie gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai, vieni gali pasireikšti žodžiais, o kiti jėga ir smurtu, todėl skaityti verta tas knygas, kurios būtų aktualios šiais laikais, parodytų gerą pavyzdį, ir vaikai galėtų pasimokyti iš skaitytų knygų.  Remdamasi  perskaitytų autorių - Alvydo Šlepiko ir Icchoko Mero- knygomis  įrodysiu, kad  jos gali padėti išspręsti nesutarimus.

 Pirmiausia, knygos vaikus ugdo kaip asmenybes, nes vaikai, skaitydami knygas ,išmoksta ir patiria naujų įspūdžių, taip pat yra lavinama jų  vaizduotė, nes kiekvienas iš mūsų skaitydami tą patį kūrinį viską įsivaizduojame savaip. Kiekvienas vaikas bando suprasti veikėjų  išgyvenimus, problemas, todėl pradeda galvoti apie žmonių poreikius, mintis bei vertybes.  Labai jausmingai Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas-Marytė“  atskleidžia svarbiausias vertybes-gerumą, meilę, dosnumą. Knygos pagrindinė veikėja mergaitė Renatė gyveno labai prastomis sąlygomis, mat tuo metu sovietinės armijos kareiviai šaudė į vokiečių vaikus. Pasimetusią Renatę netikėtai priglaudžia švelni ir jautri lietuvių pora, kuri Renatei suteikia įvairiapusišką pagalbą, suteikdama jai naują vardą-Marytė, maistą, šilumą, kambarį ir rūpestį. Be to,  knyga „Mano vardas-Marytė“  vaikus supažindina su aplinkiniu pasauliu, nenuslėpdama nė menkiausių smulkmenų ir parodo, koks žiaurumas atsispindėjo sovietinės armijos kareivių poelgiuose: jie šaudė vaikus, smurtavo prieš moteris, negailestingai niokojo viską, kas tik papuldavo jiems po kojomis.


Reziumė

Autorius
latina
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.79
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 15, 2019
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Mokslininkai spėja, kad XXI amžiaus pabaigoje iš 7 tūkstančių šiandien pasaulyje egzistuojančių kalbų ir dialektų liks mažiau negu pusė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais,pasamprotaukite, kodėl vienos kalbos yra populiarios, tampa netgi tarptautinio bendravimo kalbomis, o kitoms kyla grėsmė išnykti.

Literatūra Rašinys 2015 m. emilituks
Tautos kultūra - abstrakti sąvoka, tačiau visgi, kaip galėtume ją įvardyti? Tradiciniu maistu, šventėmis, tautiniais rūbais, papročiais? Ne. Svarbiausia yra kalba. Juk ji...

Rašytoja Eglė Nachajienė teigia, kad „į vaikų knygas vis dažniau persikelia mūsų visuomenės bėdos. Vaikai viliojami temomis, kurios anksčiau būtų vadintos suaugusiųjų.“ Pagrįskite arba paneikite šį požiūrį argumentuodami skaitytais kūriniais

Literatūra Rašinys pince18
Rašytoja Eglė Nachajienė teigia, kad „skaitytojai vaikai mėgsta pasakojimus, bet moka vertinti ir charakterius, ir aprašymus. Sugeba įžiūrėti daug svarbių dalykų. Ir jie...

Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokiu priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus,- teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

Literatūra Rašinys martynaka
Kalba – tai ne tik viena svarbiausių bendravimo priemonių, tačiau ir kiekvienos tautos kultūrinis palikimas. Visos šalys turi savo kalbą ir stengiasi ją...

„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, - teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą

Literatūra Rašinys 2016 m. justeeand
     „Kalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją- sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi...