Kas yra tikroji išmintis?

Išmintis – su protu ir intelektu siejama sąvoka, reiškianti žinių bei supratimo visumą. Anksčiau ji buvo viena pagrindinių ir labiausiai vertinamų žmonių vertybių. Visgi, išmintimi ne visuomet galima laikyti tik intelekto koeficientą, kartais ji slypi kur kas paprastesniuose ir kasdieniškesniuose dalykuose. Taigi, ką iš tikrųjų galime laikyti išmintimi?

Išmintis gali būti siejama su doro, darbštaus gyvenimo būdu. Jeigu individas geba gyventi moraliai, akivaizdu, jog jis yra pakankamai protingas, jog suprastų dorumo vertę. Anksčiau žmones ypatingai vertino ir gerbė dėl jų darbštumo. Savęs pašventimas darbui taip pat atskleidžia tam tikrą išminties formą. Apie tai rašė ir XVIII a. Apšvietos epochos poetas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“. Kūrinyje galima rasti daugybę doro ir darbštaus gyvenimo pavyzdžių, individai, besiremiantys į šias vertybes, laikyti žemiškais, išmintingais. Žemdirbystė siejo žmogų su gamta, o būtent pastaroji dažnai ir įkvėpdavo išminties asmenims. Poemoje būtent „viežlybieji“ būrai tapo doro gyvenimo propaguotojais. Nepaisant to, jog jų socialinis sluoksnis buvo žemesnis, nei ponų, Kristijonas Donelaitis nevengė pabrėžti, kad neretai valstiečiai elgdavosi kur kas išmintingiau, negu patys ponai. Šių dienų visuomenėje žmonės ne visuomet prisimena dorumo vertę bei pamiršta šią vertybę. Dažnai tokie žmonės yra šalti, užsidarę savyje, atstumiantys. Jie toli gražu nėra radę savo išminties šaltinio.