Rūtos Šepetys knygos „Druska jūrai“ analizė

Istorija sukasi apie keturis visiškai skirtingus veikėjus, tačiau juos visus sieja bendras bruožas – kiekvieną iš vidaus degina saugomos paslaptys. Pirmasis veikėjas – Joana – jauna seselė iš Biržų priversta palikti savo tėvynę. Vienintelė priežastis dabar ją ginanti į priekį yra grįžti pas savo šeimą. Ši asmenybė yra labai rūpestinga ir gailestinga, nedvejodama pasiaukojanti kitų labui. Antrasis veikėjas – Florianas – jaunas prūsas. Dėl neaiškių aplinkiniams priežasčių jaunuolis netarnauja Vokietijai, nors atsižvelgiant į jo amžių turėtų tai daryti. Jo gyvenimo istorija taip pat ne iš paprastųjų. Emilija – trečiasis personažas – lenkaitė pabėgusi iš savo gimtinės, suteikia knygai stiprų tragišką prieskonį. Iš pažiūros paprastai mergaitei teko susidurti akis į akį su žiauriais įvykiais ir net mirtimi. Ji žavi ir užkrečia neblėstančiu tikėjimu, viltimi ir ryžtu. Ketvirtasis herojus yra septyniolikmetis vokietis Alfredas, tarnaujantis Vokietijai bei dievinantis fiurerį. Jis daro įspūdį tuščiagarbio ir pasipūtėliško žmogaus. Vaikinas visą laiką mintyse rašo laiškus namuose paliktai mylimajai Henerolei. Visgi istorijai jis suteikia savotiško žavesio, mat jo požiūris į karo įvykius nė trupučiu nepanašėja į likusių pagrindinių veikėjų. Visi jaunuoliai susitinka jau karui prasidėjus. Joana, Florianas, Emilija bei kiti karo pabėgėliai keliauja kartu bendro tikslo link. Jų tikslas buvo Vokietijos laivas ,,Wilhelm Gustlof“ turintis juos išgelbėti nuo okupantų. Taip jie keliauja kilometrus slepiant vienas kitą ir be galo rizikuojant. Vėliau jaunuolių ir kitų pabėgėlių keliai išsiskiria