Gimtoji kalba – tiltas siejantis viso pasaulio lietuvius
Ištrauka
Gimtoji kalba – tai mūsų, lietuvių, vertybė. Ja turime nuolat rūpintis ir puoselėti. Kalba ir jos kultūra svarbi kiekvienam individui. Iš jos galime susidaryti nuomonę apie žmogų, jo išsilavinimą, vertybes. Kalba yra labai svarbi žmogui ir tautai, nes ji padeda tautai išlikti nepriklausomai ir didingai bei apskritai išlikti, netapti kažkieno nuosavybe. Nuo to, kaip žmogus elgiasi, galima pasakyti, kiek ir ar nuoširdžiai jis gerbia savo kalbą. Šiandien savo viešojoje kalboje pristatysiu, kaip trėmimuose į Sibirą žmonės stengėsi išsaugoti lietuviškumą taip pat pristatysio Rūtos Šepečio kūrybą.
Brangiausias tautos lobis ir jos tapatybės svarbus požymis yra gimtoji kalba. Bet žmonių bendrija tampa tauta ir kitų jungčių dėka: bendro istorinio likimo, tos žemės, kurioje vyksta tautos istorinė drama, bendrų biologinių prielaidų ir viso to pagrindu susiklosčiusios tautos kultūros dėka. Papročiai, bendravimo būdas, įprastinė buvimo aplinka; istorinė atmintis, pasakos ir dainos, savoji literatūra ir 4 visi kiti menai; peizažas ir klimatas, dangus, žemė, vandenys – tie dalykai formuoja žmogaus galvoseną ir jauseną, sieja jį su kitais savo tautos žmonėmis. Taip giliai visa tai glūdi mumyse ir taip yra sava bei būtina, kad susergame skaudžia nostalgija, viso to netekę. Ją kentėjo į Sibirą nutremtieji, taip pat ir tie, kuriuos likimas išblaškė po tolimus Vakarų kraštus.
Reziumė
- Autorius
- pince18
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.89
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Vas 24, 2020
- Publikuotas
- 2020 m.
- Apimtis
- 5 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų