Viduramžių riterio garbės kodeksas

Riteris jau nuo pat mažų dienų figūruoja žmogaus gyvenime kaip ypač svarbus, drąsus asmuo, kuris gina nuskriaustuosius ir ieško teisybės. Apie tokius vaizdinius dažnai sužinome iš literatūros, kurioje riteriai ir yra plačiai aprašomi. Ypač Viduramžių epochos literatūros kontekste vyrauja daugybė narsos bei drąsos turinčių asmenų siluetai – riteriai, kurie vykdo kilnius poelgius ir turi be galo pagirtinas savybes, kurios padeda išlikti stipriems bei pavyzdingiems. Savo kalboje remsiuosi šiais kūriniais: „Rolando giesmė“, legendos apie karalių Artūrą, Nenniuso „Britų istorija“, „Legenda apie Tristaną ir Izoldą“.

 XI a. prancūzų kalba buvo sukurta Rolando giesmė, kurioje pasakojama apie septynerius metus trukusį Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją, drąsaus ir ryžtingo riterio Rolando žygdarbius, poetizuotas Karolio Didžiojo laikų frankų krikščionių patriotizmas, jų kova su kitatikiais maurais. Rolandas vaizduojamas kaip narsus frankų riteris, imperatoriaus Karolio Didžiojo sūnėnas, ištikimas kovų bendražygis ir tikras krikščionybės gynėjas.Rolandas – pagrindinis poemos veikėjas, ištikimas karaliaus Karolio Didžiojo vasalas, bebaimis karys, tikras Prancūzijos patriotas. Herojiniame epe ne tiek rūpinamasi tiksliai perteikti istorinius faktus, kiek stengiamasi išaukštinti prancūzų patriotizmą ir Karolio Didžiojo krikščionių riterių atkaklią kovą su kitatikiais (pagonimis arabais). Todėl poemoje ypač aukštinama riterių narsa, sumanumas, ryžtas, šventa priesaika valdovui, kurią kariai patvirtina mūšiuose, piešiami įspūdingi mūšių vaizdai. Šių laikų skaitytojui atsiveria plati to laiko papročių, nešiosenos, elgsenos panorama: riterio pagalbininkai (kardas, ragas) turi vardus, jie vaizduojami kaip ištikimi riterio draugai.  Rolando giesmė – pirmas prancūzų literatūros kūrinys, aiškiai pabrėžiantis ištikimybės ir meilės savo šaliai idėją. Šios poemos motyvai perėjo į Renesanso literatūrą. Šis kūrinys pradėjo tautinės prancūzų literatūros istoriją.