Meno ir tikrovės santykis. 10 klasės viešoji kalba.

3 psl. / 894 žod.

Ištrauka

Vienas žymiausių dramaturgų, juodojo humoro meistras Balys sruogas yra pasakęs: „Praeitį iš pasakos padaryti – istorijos ir jos pagalbinių mokslų uždavinys. Bet padaryti ją savą ir mylimą – tai jau dailiosios literatūros reikalas ir pareiga“. Šie žodžiai, manau, puikiai apibrėžia meno ir tikrovės tikslų pagrindinį skirtumą. Paprasčiau kalbant, istorikas, arba kitaip tariant tikrovės atstovas, privalo vaizduoti objektyvią tiesą, atsiribodamas nuo savęs ir savo paties praeities, tuo tarpu menininkui leidžiama istoriją, faktus interpretuoti, tarsi pritaikyti ją sau, pasirenkant artimiausią variantą. Būtent apie šį meniškos interpretacijos ir tikrovės santykį lietuvių literatūroje šiandien kalbėsiu. Šiam tikslui pasiekti savo kalboje remsiuosi Justino Marcinkevičiaus dramomis „Mindaugas“ ir „Mažvydas“.


Turinys

  • Įžanga
  • Meno ir tikrovės santykis Justino Marcinkevičiaus dramoje "Mindaugas".
  • Meno ir tikrovės santykis Justino Marcinkevičiaus dramoje "Mažvydas".
  • Pabaiga

Reziumė

Autorius
kvagne
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 4, 2020
Publikuotas
2020 m.
Apimtis
3 psl.

Susiję darbai

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys vytautest
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.“...