Civilizacija ir tolerancija:mano požiūris į imigraciją

2 psl. / 519 žod.

Ištrauka

Sveiki kolegos, tikriausiai per pastaruosius metus pakankamai daug teko girdėti apie iš Lietuvos išvykstančius žmones. Tačiau nėra ko labai nerimauti. Lietuva iš žemėlapio neišnyks. Tai tvirtina tas faktas, kad taip pat nemaža dalis asmenų atvyko gyventi į mūsų šalį. Šitaip, kas metus vis sparčiau į Lietuvą gyventi atvykstantys žmonės yra vadinami imigrantais, o visas šis procesas – imigracija.  Tačiau šio dalyko išsigąsti tikrai nereikia ir kad tai patvirtinčiau, šiandien tą įrodysiu.

Imigracija tai jau nuo seno įvairiose kultūrose ir epochose vykstantis procesas. Juk jau pats Lietuvos kunigaikštis Gediminas dar viduramžiais rašė laiškus ir įvairių tautybių žmones kvietė į tuometinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, čia kurtis, klestėti ir taip, žinoma, kartu garsinti Lietuvą už jos ribų. Taip ir įvyko. Atvykę amatininkai čia kūrė dirbtuves, savo verslus, šitaip įnešdami savosios kultūros ir papročių į mūsų protėvių šalį bei šitaip mokydami vietinius gyventojus savojo amato. Žinoma, tada tuometinė LDK palyginti su kitomis valstybėmis nebuvo išsivysčiusi šalis, tad to meto imigrantai kartu su savo kultūra įnešė ir švietimą, ir platesnio pasaulio suvokimą. Na, bet dabar jau nebe viduramžiai ir tikriausiai visi žino, kad Žemė yra apvali. Tačiau ir šiandieniniame pasaulyje yra tokių civilizacijų ar bendruomenių, tokių kaip amišų, kurios kategoriškai nenori jokių atvykėlių savo kultūroje.


Reziumė

Autorius
surrexit.deserto
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 9, 2020
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ABC12345
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Ar vaikystėje / paauglystėje susiformavęs įprotis rašyti trumpąsias mobiliojo telefono žinutes be skyrybos ženklų, be didžiųjų raidžių, be diakritinių ženklų, vartojant netaisyklingas arba mažai žinomas santrumpas gali pakenkti jaunosios kartos rašymo įgūdžiams? Argumentuotai išsakykite savo požiūrį.

Literatūra Rašinys 2015 m. laukineorchideja
Tai 12-os klasės lietuvių kalbos įskaitos tema (nr. 7) apie netaisyklingų mobiliųjų žinučių įtaką jaunimo raštingumui.