Ironiškas požiūris į pasaulį lietuvių literatūroje

3 psl. / 1104 žod.

Ištrauka

Ironija - (gr. eironeia - apsimestinis nežinojimas);estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, ir tikrosios prasmės; skaudi pašaipa išreiškianti neigiamą požiūrį.Ironija gali būti tiek meninės raiškos priemonė, tiek pasaulėvoka : atskleidžiamas santykis su pasauliu, požiūris į aplinką. Tokia pašaipa dažnai sutinkama literatūroje. Ši meninės raiškos priemonė vartojama norint pašiepti ydingas charakterio savybes, materijos netobulumą. Lietuvių rašytojų kūryboje ironija atskleidžia pasakotojo, veikėjų ar lyrinio subjekto požiūrį į pasaulį. Autoriai skirtingais aspektais leidžia skaitytojui suprasti savo nuomonę apie tam tikrus pasaulio netobulumus.Tai yra katastrofų laikotarpio rašytojai Balys Sruoga, Jurgis Savickis ir XXa. antrosios pusės poetas Marcelijus Martinaitis.


Turinys

  • Įvadas
  • Ironija Balio Sruogos memuaruose "Dievų miškas"
  • Ironija Jurgio Savickio novelėse
  • Ironija Marcelijaus Martinaičio kūryboje
  • Išvados

Reziumė

Autorius
asteria988
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 17, 2020
Publikuotas
2019 m.
Apimtis
3 psl.

Susiję darbai

XX a. pabaigoje svarstyta: lietuvių literatūroje nėra tikros moters, gal dėl to vis grįžtame prie Šatrijos Raganos, užčiuopusios pradinę stadiją intelektualios, visuomeniškos, turinčios vidinį gyvenimą moters (literatūrologė V. Kelertienė). Ar atsirado tikrų moterų XXI a. lietuvių literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys magnetism
Temoje iškeltas klausimas iš tiesų verčia susimąstyti, tačiau ne vien apie tai, ar XXIa. lietuvių literatūroje atsirado tikrų moterų. Tam, kad galėtume kalbėti...

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

Literatūra Rašinys vytautest
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.“...