Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje (K. Donelaitis, J. Volfgangas Gėtė)

2 psl. / 625 žod.

Ištrauka

   Žmogaus prigimtis - tai tam tikrų savybių rinkinys, įgytas jau nuo vaikystės. Įgimti asmens bruožai literatūroje dažnai yra vertinami palankiai, tačiau kai kurie autoriai vis dėlto kritikavo žmogaus prigimtį. Būtent tokiomis temomis rašė Apšvietos epochos kūrėjai Kristijonas Donelaitis bei Johanas Volfgangas Gėtė. K. Donelaičio poemoje „Metai“ yra išryškinama individo prigimties svarba, o J. V. Gėtės poemoje „Faustas“ atsispindi įvairialypis požiūris į, regis, neigiamas asmens prigimtines savybes.


Turinys

  • *Įvadas (kas yra prigimtis)
  • *Nagrinėjama K. Donelaičio poema "Metai"
  • *Nagrinėjama J.V. Gėtės poem "Faustas"
  • *Apibendrinimas

Reziumė

Autorius
twerkyman
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bir 27, 2020
Publikuotas
2020 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Žmogaus prigimties prieštaringumas literatūroje

Literatūra Rašinys 2017 m. vtamluk
Tai rašinys apie žmogaus prigimties prieštaringumą literatūroje. Remtasi Antano Škėmos, Vinco Mykolaičio – Putino ir Justino Marcinkevičiaus, Viljamo Šekspyro, Antano Škėmos kūriniais. Rašinys...