Žmogus, suvokęs gyvenimo laikinumą, gyvena prasmingiau. Pagrįskite ar paneikite

Indų rašytojas R. Tagorė yra pasakęs: ,, Gyvenimas apskritai niekuomet nežiūri į mirtį rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame.‘‘ Daugelis iš mūsų vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau buvome atsidūrę ribinėje situacijoje, po kurios į gyvenimą pradėjome žvelgti kitoms akimis. Tada mes pradedame branginti gyvenimą kaip niekada anksčiau. Bet ar tik tada pradedame gyventi prasmingiau ir ar iš tikrųjų pradedam?