Sakoma, kad memuarai – tai neprilygstama priemonė pasakoti apie kitus žmones ir perteikti istoriją. Pasirinkite memuarų ir paanalizuokite, kaip juose atsiskleidžia epocha

3 psl. / 844 žod.

Ištrauka

Memuarai - tai žmonių atsiminimai, prisiminimai. Yra sakoma, jog memuarai yra neprilygstama priemonė pasakoti apie kitus žmones ir perteikti istoriją. Sutinku šiuo pasakymu ir tik nuo savęs norėčiau pridurti, jog memuarai yra ne tik puiki priemonė pasakoti apie kitus žmones, bet juose dažnai galima kalbėti ir apie savo ar artimųjų patirtį. Juk memuarai – tai autentiški liudijimai apie tai ką pats žmogus gyvenime patyrė, ką matė ir panašiai.
Įdomu tai, jog memuarai Lietuvoje pradėti rašyti 16-17 amžių sandūroje ir jų rašymas išlieka populiarus iki šiolei. Lietuvių literatūros enciklopedijoje minima, jog pirmieji lietuvių kalba memuariniai kūriniai pasirodė 20 amžiuje. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, memuarams būdingi įvairūs pasakojimo būdai. Tai ir įvykių kronikos, ir buities aprašymai, ir dienoraščio užrašai, ir publicistika. Tačiau, kad ir koks bebūtų pasirinktas pasakojimo būdas, mano manymu, visus memuarus vienijantis bruožas yra tas, jog juose atsiskleidžia ne tik atsimenančiojo gyvenimiška patirtis, bet ir jo gyvenamoji epocha, jos bendri bruožai.


Reziumė

Autorius
kristale10
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 26, 2013
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
3 psl.

Susiję darbai

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...

Kiekvienas siekia asmeninės laimės gyvenime. Tačiau kartais laimė ir pasyvumas yra nesuderinami. Pasyvus žmogus dažniausiai priklauso nuo aplinkybių, kitu žmonių ir todėl jis nelaimingas. Apie tokį žmogų rašė XXa. rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas ir Marius Katiliškis

Literatūra Rašinys mhill
XXa. Vidurio lietuvių prozininkas, išeivis Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“ pavaizdavo pasyvios prigimties lietuvį. Šis romanas ne vieno kritiko yra vadinamas brandžiausiu...