Kaip kalbos norminimo tendencijos priklauso nuo istorinio laikotarpio? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

2 psl. / 721 žod.

Ištrauka

Kalbos norminimas – tai taisyklių kūrimas, rašybos, skyrybos nustatymas, kalbos sistemos kūrimas, visuomenėje pripažįstamų kalbos faktų ir jos vartojimo būdų nustatymas. Bendrinės kalbos normos yra fiksuotos, surašytos kodeksuose: 1.rašybos rinkiniuose; 2.skyrybos rinkiniuose; 3.žodynuose, 4.gramatikose. Lietuvių kalbos norminimo kriterijai išskiriami šie: 1)universalaus tikslingumo kriterijus (vartojama tik tai, kas tikslinga). 2)kalbos grynumo kriterijus (kalboje reikia palikti tik tai, kas iš tiesų yra tikslinga). 3) sistemingumo kriterijus (norma niekada nebus tai kas pažeidžia lietuvių kalbos sistemą). 4) pastovumo kriterijus (vartosenos tradicijų laikantis normos negali būti kaitaliojamos. Per dažnai keičiant normas, nyktųkalba. Vietovardžiai rašomi laikantis tradicijų. Miestu pav. parenkami aukštaitiškai. Su pavardėmis gali būti keli variantai pagal tarimą). 5) tikslumo kriterijus – vienareikšmiškumo kriterijus. (Svarbesnė ne žodžio kilmė,o tarimo kilmė). 6)glaustumo arba kalbos ekonomiškumo kriterijus. 7)žodžių kilmės kriterijus. Štai tiek kalbos norminimo teorijos. O kai lietuvių kalbos norminimas pasireiškė praktikoje? Kaip jis kito priklausomai nuo istorinių laikotarpių?

Reziumė

Autorius
gretavgreta
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 17, 2013
Apimtis
2 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lietuvoje tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba. Kokią įtaką ši kalbos politikos nuostata daro galimybėms puoselėti ir kalbą, ir jos tarmes? Savo įžvalgas paremkite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys lavex123
Tarmė yra regioninė kalbos atmaina. Gali trintis, nusitrinti mažų šnektų ribos, tačiau regioninė kalba lieka su visais to regiono tarmių atspindžiais. Mums patiems...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...