Mokymo ir mokymosi proceso analizė skirtingose psichologijos kryptyse

Pedagoginėje psichologijoje vyrauja 3 pagrindinės kryptys: bihevioristinė, kognityvinė ir humanistinė. Kiekviena iš jų savitai apibrėžia mokymo ir mokymosi procesą.
Bihevioristinėje kryptyje akcentuojamas individo elgesys, kuris pasikeičia įgyjant žinių, naujos patirties. Elgesys čia koreaguojamas bausmėmis bei pastiprinimais. Bihevioristinė kryptis remiasi klasikinio sąlygojimo teorija (Pavlovas), taip pat Bandūros išmokimo stebint bei operantinio sąlygojimo (Skineris). Be to, bihevioristinei krypčiai nemažai įtakos turėjo Thorndike instrumentinis mokymas, kurio dėka pedagoginėje psichologijoje buvo moksliškai vertinamos pedagoginės problemos.
Kognityvinėje kryptyje akcentuojamos žinios, kaip priemonė tikslui pasiekti. Čia išmokimas vyksta, kai gaunama nauja informacija. Tačiau, kaip mokiniui apdoroti, įsisąvinti bei atgaminti gautą informaciją ? Vienas iš būdų – naujas žinias susieti su jau turimomis žiniomis bei įgūdžiais. Tokiu būdu nauja informacija bus geriau įsimenama bei atgaminama. Be to, pagal Ausubel, išsiaiškinus, ką mokinys jau žino, galima pridėti naują informaciją. Kuriant tokius asociacinius ryšius reikalinga speciali programa. Šioje kryptyje akcentuojamas atradimo džiaugsmas, kai žmonės patys atsirenka iš didelio kiekio informacijos, kas jiems yra svarbu. Pagrindiniai kognityvinės krypties atstovai: Dewey, Vygotskij, Gagne, Ausubel, Bruner, Bloom.
Humanistinėje kryptyje akcentuojama mokinio laivė mokymosi procese. Jis pats renkasi, kas jam svarbu, ką norėtų studijuoti. Svarbu atskleisti mokinio gavumus ir didinti jo kūrybiškumą. Pagrindinis šios krypties tikslas – išmokyti mokinį pačiam savarankiškai mokytis. Mokytojas atlieka tik pagalbininko vaidmenį. Nėra komnkurencijos mokinių tarpe, o mokytojo ir mokinio santykiai lygūs. Pagrindiniai šios krypties atstovai: Maslow, Rodžers, Gordon.

Šio darbo tikslas – aptarti, išanalizuoti bei palyginti bihevioristinės, kognityvinės ir humanistinės psichologijos kryptis mokymo ir mokymosi procese, kaip jos pasireiškia mokytojo ir mokinio vaidmenyse.