Šešėlinė ekonomika, jos formavimosi priežastys

Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos. Per paskutiniuosius dvidešimt metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologiją, skirtą apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinę ekonomiką. Ekonominėje literatūroje aprašomas tam tikras skaičius veiklos sričių, kurios ir sudaro šešėlinės ekonomikos sąvoką, ir ekonomistai socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai kartais šešėlinę ekonomiką vadina „paraleline ekonomika“, „neformaliu sektoriumi“, „paslėpta ekonomika“, „pogrindine ekonomika“, „prieštaraujančia įstatymams ekonomika“, „juodąja rinka“ ir t.t. (Black market, 2011). Kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie ją sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veiklą. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.
„Šešėlinė” ekonomika tampa ne tik kriminalistų, bet ir mokslo specialistų- ekonomistų, (daugiausia) teisininkų- tyrimo objektu. Jie tik tiria vadinamąją „kairiąją” prekių apyvartą, pogrindinių verslininkų veiklos mastus, analizuoja kokios mūsų valstybės ekonominės klaidos sudarė ir sudaro ligi šiol sąlygas jiems uždirbti milžiniškus pinigų kiekius.
„Šešėlinė“ ekonomika – visuminės ūkinės veiklos dalis, kai įvykdyti sandoriai bei gaunamos pajamos nėra oficialiai įregistruojami ir dėl to nelaikomi bendrojo nacionalinio produkto dalimi.

Darbo tikslas: nustatyti pagrindines Šešėlinės ekonomikos formavimosi priežastis.
Darbo uždaviniai:
• apibūdinti šešėlinės ekonomikos sampratą;
• išnagrinėti šešėlinės ekonomikos formavimosi priežastis ir pasėkmes;
• įvertinti šešėlinę ekonomiką Lietuvoje.
Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizė.